Širvintų gatvės 46-ojo namo gyventojai Saulei Gražulienei nepatinka, kad greta esančio Zarasų gatvės 36-ojo namo gyventojai Birutė Marija bei Stanislovas Čepaičiai pasigerino savo gyvenimo sąlygas, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Dėl to moteris kaltina ir Kauno miesto savivaldybės atstovus, kurie išdavė leidimą Zarasų gatvės daugiabučio gyventojams rekonstruoti virš buto esančią mansardą.
Palėpę pasistatę gyventojai sako, kad gyvena bijodami, jog jų suręstą statinį, į kurį sudėjo visas santaupas, vis dėlto teks nugriauti, ir įtaria, kad kaimynė turi kitų kėslų, nei sako viešai.
Miesto valdžios atstovai tvirtina, kad su kaimynų nesutarimais ar pavydu dėl statybų susiduria kone kasdien.
Nustebino iškilęs antstatas
Zarasų gatvės 36-uoju numeriu pažymėtas dviejų aukštų namas su šlaitiniu stogu stovi vos keli metrai nuo nuosavos S.Gražulienės valdos Širvintų gatvėje.
S.Gražulienė pasakojo, kad 2011 metų vasarą jai atostogaujant Palangoje apžiūrėti jos namų atvyko sūnus.
„Jis pranešė, kad gretimo namo gyventojai sparčiai atlieka kažkokius statybos darbus.
Tada pamanėme, kad jie keičia seną stogo dangą ir nieko bloga neįtarėme“, – pasakojo moteris.
S.Gražulienė teigė, kad vėliau, kai jos taip pat kurį laiką nebuvo namuose, kaimynai antrame aukšte įsirengė balkoną ir virš jo iškėlė medžio pastolius.
Netrukus vietoj šlaitinio stogo atsirado antstatas.
„Manau, jie norėjo, kad nematyčiau, kaip statosi trečiąjį aukštą, todėl vis nutaikydavo dirbti tada, kai nematau. Juk tarp mūsų namų yra labai mažas atstumas, todėl norėdami ką nors statyti jie turi gauti mano sutikimą. Bet jokio sutikimo manęs neprašė“, – tvirtino kaunietė. S.Gražulienei ir jos artimiesiems nepatiko, kad ant dalies gretimo namo iškilo medinis antstatas.
Bijo nelaimės – didelio gaisro
„Mūsų kvartale leidžiama statyti tik dviejų aukštų namus su mansardomis.
O kaimynai akivaizdžiai pasistatė trečiąjį aukštą. Kas bus, jei visi, kas nori, imsis savavališkų statybų ir aukštins pastatus.
Manau, kad kaimynų gautas statybų leidimas yra neteisėtas. Dėl to kalta miesto savivaldybė“, – piktinosi moteris.
Nepatiko jai ir tai, kad naujasis kaimynų antstatas medinis.
„Žaliakalnyje nuolat kyla gaisrai, nes čia daug medinių pastatų. Jei pas kaimynus įsiplieks liepsna, ji akimirksniu persimes į mūsų teritoriją.
Dėl to gali kilti ir problemų su draudimu. Todėl, kad greta – medinis statinys, dabar draudikai už mūsų namo draudimą prašo mokėti daugiau“, – nepasitenkinimo priežastis dėstė S.Gražulienė.
Tiesos ieškojo teisme
Moteris pasakojo, kad kreipėsi į priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, ir šie nustatė, jog medinis kaimynų antstatas tikrai pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.
Remdamasi šiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaunietė 2012 metais kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
S.Gražulienė prašė, kad būtų panaikintas kaimynams išduotas statybų leidimas ir pašalinti statybos padariniai.
„Siekiu, kad būtų panaikintas kaimynams savivaldybės išduotas statybų leidimas. Taip pat, kad kaimynai nugriautų tai, ką pastatė, ir vėl namą uždengtų šlaitiniu stogu“, – sakė S.Gražulienė.
Atsakovais byloje tapo B.M. ir S.Čepaičiai bei Kauno miesto savivaldybė.
Bylos laimėti nepavyko
Teismas truko dvejus metus. Teisininkai, išnagrinėję bylos medžiagą, nusprendė, kad S.Gražulienės pretenzijos nepagrįstos, kad savivaldybės išduotas statybų leidimas neprieštarauja teisės aktams.
B.M.Čepaitienės šeima buvo tik įpareigota specialia priešgaisrine danga uždengti medinę balkono sieną, kuri atgręžta į kaimynų namą.
Pralaimėjusiai bylą S.Gražulienei pikčiausia, jog teisininkai neįžvelgė, kad kaimynų antstatas per aukštas.
Todėl ji žemesnės instancijos teismo sprendimą apskundė.
Kaimynai remontui pritarė
Apygardos teismo sprendimo su didžiuliu nerimu laukia ir B.M.Čepaitienė su šeima.
Moteris išdėstė savo argumentus, kad viską darė griežtai laikydamasi įstatymų bei reikalavimų. Nepaisant to, priversta minti teismų slenksčius.
„Mūsų daugiabutis statytas 1961 metais. Pati su šeima jame gyvenu nuo 1973-iųjų. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę beveik visi gyventojai butus privatizavo. Kadangi namo stogas vis labiau kiuro, sprendėme, ką daryti“, – rūpesčius prisiminė moteris.
2003 metais gyventojai nutarė, kad reikia įteisinti virš namo esančią mansardą po šlaitiniu stogu, ją išsipirkus ir pasidalijus būtų galima pakeisti ir suirusio šiferio dangą.
„Atlikus šias procedūras, gyventojai palėpę pasidalijo pagal tai, kiek turėjo gyvenamojo ploto. Aš savo rūsį iškeičiau į kaimyno mansardos dalį. Taip gavome 37 kvadratinių metrų ploto palėpę. 2007 metais pradėjau rūpintis gauti leidimą ją pritaikyti gyvenimui. Visi kaimynai mansardos remontui nesipriešino ir tai patvirtino parašais“, – pasakojo B.M.Čepaitienė.
Statyboms leidimą davė
Kaunietė rodė dokumentus, įrodančius, kad architektas parengė projektą. Jame numatyta, kad palėpės tūrį galima padidinti 10 procentų, iš dalies pakeisti patalpų vidaus struktūrą, pastoginiame aukšte įrengti gyvenamąją patalpą.
Tokį projektą miesto savivaldybės administracija patvirtino. Jis neprieštaravo Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams.
„Kadangi tai buvo mansardos įrengimas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus gretimų namų gyventojų sutikimo mūsų statyboms taip pat nereikėjo“, – dokumentus rodė B.M.Čepaitienė.
Įrengė priešgaisrinę sieną
Šeima teigė, kad į statybas sudėjo visas savo santaupas, tačiau vieną dieną kaip perkūnas iš giedro dangaus atėjo žinia, kad jie dėl savo gerovės pagerinimo kviečiami į teismą.
„Namus pradėjo tikrinti statybų inspekcijos, darbo saugos, priešgaisrinės apsaugos atstovų komisijos. Visų prašiau, kad sakytų, kas blogai, galimas klaidas kaipmat norėjome taisyti“, – sakė moteris.
Atsižvelgdama į ugniagesių išvadas, šeima nupirko specialią sertifikuotą metalo plokštę ir ja padengė visą medinę sieną, kuri yra atgręžta į kaimynus.
„Nors mums leido uždengti tik 30 centimetrų aukščio plotą, uždengėme visą sieną. Plokštei išleidome kelerių metų atostogoms taupytus pinigus. Norėjome viską atlikti kaip dera“, – tikino B.M.Čepaitienė.
Matavo mansardos aukštį
Moteris įsitikinusi, kad kaimynė S.Gražulienė neteisi ir dėl to, kad jos antstatas per aukštas.
„Jai užkliūva, kad statybos leidime nurodyta, jog mansardą galime įsirengti nedidindami palėpės aukščio. Teisininkai teisme išaiškino, kad tai reiškia, jog virš mūsų dviejų aukštų namo negali atsirasti trečiasis aukštas. Tačiau mansarda gali būti“, – sakė moteris.
Vykstant teismams antstatą matavo Statybų inspekcijos atstovai.
„Jie naudojosi modernia lazerine technika. Nustatė, kad mūsų statybose padaryta 1 centimetro paklaida. Argi tai toks nusikaltimas, dėl kurio turiu būti teisiama?“ – svarstė moteris.
Savivaldybės Teisės skyriaus atstovė Marika Nalivaikienė taip pat teigė, kad B.M.Čepaitienei išduotas statybos leidimas atitinka teisės aktus, todėl daugiau nėra ko pridurti.
Prisiminė kaimynės žodžius
B.M.Čepaitienei skaudu, kad yra priversta bylinėtis su kaimyne.
„Kai prieš 20 metų greta apsigyveno turtinga šeima, džiaugėmės.
Manėme, gyventi bus saugiau, turėsime gražiai besitvarkančius bičiulius.
Tačiau nutiko tai, apie ką nė pagalvoti negalėjau“, – apgailestavo moteris.
Ji sakė, kad mansardos įkūrimui taupė visą gyvenimą, jos sūnus savo rankomis atliko beveik visus darbus.
„Dabar palėpė taip ir stovi neįrengta. Bijome. Kas bus, jei teismas nuspręs, kad mūsų turtą reikia nugriauti, sunaikinti“, – dejavo moteris.
Svarstydama, kodėl vis dėlto kaimynei vis nepavyksta įtikti, moteris prisiminė vieną jų pokalbį.
„Su kaimyne beveik nebendraujame. Man atrodo, kad ji žvelgia į mus, paprastus žmones, iš aukšto. Tačiau kartą ji man pasakė: aš iš savivaldybės leidimo statyti trečiąjį namo aukštą negavau. O tu gavai. Todėl aš tiems valdininkams atkeršysiu, bylinėsiuosi. Gal mes tapome jos keršto įkaitais?“ – gūžčiojo pečiais B.M.Čepaitienė.
Nesutaria su konfliktiška moterimi
Praėjusių metų pabaigoje taip pat Žaliakalnyje, Raseinių gatvės 4-ajame name, gyvenantis kaunietis Enrikas Lukianskas suremontavo sukiužusio stogo dalį virš savo buto.
Tuo buvo nepatenkinta tame pačiame name gyvenanti kaimynė Liuda Vengeliauskienė.
Moteris kreipėsi į Kauno apylinkės teismą tvirtindama, kad kaimynas remontą atliko be jos sutikimo, ir reikalavo, kad stogo būklė būtų sugrąžinta į tokią, kokia buvo prieš remontą.
Vyras įsitikinęs, kad kaimynė nori jam kenkti, nes yra konfliktiška. Remiantis įstatymais teismas kaunietį įpareigojo vietoje naujo stogo atstatyti senąjį.
Į absurdišką padėtį patekęs E.Lukianskas toliau mina teismo koridorius. Kauno miesto apylinkės teisme siekia įrodyti, kad savo veiksmais nepažeidė kaimynės interesų, nes jo sutaisytas stogas su jos būstą dengiančia danga nesiriboja. Juos skiria dar vieno gyventojo butas.
Jei tai pavyks įrodyti, stogo vyrui nebereikės nulupti. Pirmasis posėdis dėl šios bylos vyks jau spalį.
Kaimynai dėl statinių kivirčijasi itin dažnai
Bronius Girdauskas, Žaliakalnio seniūnas:
„Mūsų rajone, kur žemė brangi ir gyventojų namai neretai pastatyti labai arti vienas kito, žmonės ne veltui bijo gaisrų. Jei statinius skiria mažiau nei 6 metrų atstumas, pastatų projektuose turi būti numatyta ant sienų įrengti ugniasienes, ir jos privalo būti įrengtos.
Konfliktų dėl to, kad greta gyvenantis kaimynas kažką pasistato, taip pat kyla kone kiekvieną dieną. Neseniai gavome Kapsų gatvėje dviejų greta stovinčių namų savininkų skundus.
Vieno namo savininkai prieš 5 metus pasistatė priestatą. Kiti teigia, kad tada kaimynams tai leidę daryti. Tačiau dabar dėl priestato šone įrengto kiauro lietvamzdžio drėgsta jų namo siena.
Priestato savininkai nori gauti leidimą jį įteisinti. Kaimynai statinį reikalauja griauti.
Ką tokiu atveju daryti, konsultavomės su Statybų inspekcijos atstovais. Šie atsakė, kad nagrinėja tik skundus dėl ne vėliau kaip prieš metus pastatytų statinių.
Todėl dabar mes tikrinsime, ar kauniečiai turėjo statybų leidimą, ar buvo gavę tik žodinį kaimynų sutikimą. Jei gyventojai tarpusavyje nesusitars, jiems savo teisybės teks ieškoti teismuose.
Drąsiai galiu pasakyti, kad neretai ilgai greta gyvenančių kaimynų konfliktai staiga kyla dėl pavydo ar su skundais nesusijusių asmeninių ambicijų.“
