Valdininkai nusprendė, kad nerengs Kauno kongresų, konferencijų ir koncertų rūmų pastato architektūrinio konkurso. Ketinama remtis užpernai vykusio rūmų vietos parinkimo konkurso nugalėtojų idėjomis.
Meras Andrius Kupčinskas tikino, kad atskiro konkurso nebus todėl, kad jei jis vyktų, Kaunas gali pavėluoti gauti pinigų šiam projektui iš Europos Sąjungos fondų.
Dalis kauniečių architektų tokiu sprendimu pasipiktino. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis sakė, kad susidariusi padėtis keista. Tačiau jis turi vilties, jog valdininkai architektų nuomonę dar išgirs.
Taip pat G.Prikockis įsitikinęs, kad kauniečiai jau turi galvoti apie tolimesnę miesto raidą – statyti ekspozicijų centrą ir nedelsiant imtis spręsti miesto centro problemas.
– Apie tai, kad Kaune reikia Kongresų rūmų, kalbama ne vienus metus. Užpernai vyko šio objekto vietos parinkimo konkursas. Nejaugi nebuvo galima spėti surengti ir rūmų architektūrinių idėjų konkurso? Kas, jūsų nuomone, kaltas, kad konkursas neįvyko? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Prikockio.
– Savivaldybės atstovai, nusprendę nerengti atskiro Kongresų rūmų pastato konkurso, remiasi užpernai vykusio vietos parinkimo šiam objektui konkurso sąlygomis.
Jose numatyta, kad norint įgyvendinti projektą galima neskelbti naujo konkurso ir remtis 1–3 konkurso vietos laimėtojų pasiūlymais. Šis sakinys leidžia interpretuoti – skelbti naują konkursą ar ne.
Dalis architektų labai nepatenkinti, kad pastato idėjų architektūrinio konkurso rengti neketinama. Specialistai siekia idealaus varianto, todėl konkurso reikėtų. Tiesa, neaišku, ar naujame konkurse tikrai atsirastų dar geresnių idėjų, nei jau rūmų vietos parinkimo projekte pasiūlė to konkurso nugalėtoja architektų grupė „Vilius ir partneriai“.
Viliaus Adomavičiaus vadovaujama architektų grupė ne tik numatė, kad rūmai tiktų Aleksote prie Vytauto Didžiojo tilto. Jie pasiūlė ir idėją, kad pastatas galėtų atrodyti kaip iš popieriaus išlankstytas lėktuvas. Man jų projektas atrodo įdomus ir jį įgyvendinti verta.
Vis dėlto Architektų sąjungos Kauno skyriaus nariai merui ir kitiems valdininkams siūlė kitą išeitį, kad rūmų architektūrinis konkursas įvyktų. Šiemet planuojama skelbti Vilijampolėje esančios Sąjungos aikštės pertvarkos idėjų konkursą.
Prieš mėnesį pasiūlėme jį atidėti. Geriau surengti Kongresų rūmų pastato projekto konkursą. Iki praėjusios savaitės pabaigos iš savivaldybės atstovų jokio atsakymo į mūsų pasiūlymą nebuvo. Todėl maniau, kad vilties, jog Kongresų rūmų pastato konkursas įvyks, yra vis mažiau. Vis dėlto pirmadienį paaiškėjo, kad kitą savaitę meras kviečia architektus pokalbio. Matysime, ar jis nebus formalus, ar Kongresų rūmų pastato idėjų konkursas vis dėlto įvyks.
– Ar mieste vykstantys architektūriniai konkursai kartais nėra tik pinigų švaistymas? Ar idėjos įgyvendinamos?
– Kaune dažniau ieškoma urbanistinių idėjų. Per paskutinį dešimtmetį įvyko 5 dideli konkursai. 2004 metais architektai siūlė, kaip sutvarkyti Nemuno slėnį Aleksote. Tos idėjos nenuėjo veltui. Dabar šioje vietoje ir siūloma statyti Kongresų rūmus.
2005 metais vyko Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursas. Jį laimėjusių Šarūno ir Astos Kiaunių idėjos turi būti pradėtos įgyvendinti šiemet.
2007 metais architektai siūlė urbanizuoti dešinįjį Nemuno krantą Vilijampolėje. Dalyje šios teritorijos projektas pradėtas įgyvendinti pernai.
2008 metais surengtas Vienybės aikštės sutvarkymo konkursas. Valdininkai ieško lėšų jo nugalėtojų projektui įgyvendinti. Įgyvendintas ir prieš kelerius metus vykusio Kauno pilies ir aplinkinių teritorijų sutvarkymo projektas.
Idėjų įgyvendinimas užtrunka ne vienus metus, tenka apsiginkluoti kantrybe. Vienas iš architektų uždavinių yra mąstyti žvelgiant į tolimesnes miesto plėtros perspektyvas, siūlyti, ko Kaunui gali reikėti ateityje.
– Turime „Žalgirio“ areną, Kongresų rūmai anksčiau ar vėliau taip pat bus. Kokių dar visuomeninės paskirties pastatų, žvelgiant į miesto plėtros perspektyvą, Kaune reikėtų?
– Manau, pamirštame, kad Kaunas yra labai patogioje geografinėje vietoje. Todėl čia yra perspektyvų rengti įvairias tarptautines parodas.
Tam reikia ekspozicinių plotų. Iki šiol sporto manieže vykstančios parodos atrodo apgailėtinai, nesolidžiai.
– Kalbant ne taip globaliai, kokias opiausias problemas matote šiandien ir ką pirmiausia, kaip architektas, keistumėte?
– Kauniečių artimiausiu metu laukia ypač didelis darbas – miesto centro sutvarkymas. Tarpukario moderniosios architektūros pastatai, kuriuos norima įtraukti į UNESCO saugomų objektų sąrašą, apleisti. Ypač nustebino vaizdai iš oro. Daugelis vertingų statinių uždengti šiferio stogais.
Artimiausių kelerių metų tikslas turėtų būti sugalvoti, kaip skatinti gyventojus prisidėti prie moderniosios architektūros atnaujinimo, kaip gauti tam pinigų iš Europos Sąjungos fondų. Manau, kad reikėtų sudaryti įvairių sričių specialistų komandą, kuri dirbtų ne formaliai, o tikrai degtų noru pakeisti Kauno centrą.
Dar viena ypač opi problema, kurią būtina spręsti nedelsiant, – automobilių statymas senamiestyje ir naujamiestyje. Centre daug nuosavų garažų. Tačiau laikyti automobilius po vieną garaže yra neracionalu. Nacionalizuoti jų negalima. Todėl reikia ieškoti kitokių būdų šiai problemai išspręsti.
Kelios architektų grupės siūlė statyti daugiaaukščius garažus. Tačiau higienos normos mieste neleidžia statyti jų didelių. Išeities turėtų ieškoti architektai.
