Taip, čia – gyvas muziejus. Toks ir buvo dvaro šeimininko G.Klimkečiaus tikslas – svečiams suteikti anuometinio gyvenimo prieskonį ir parodyti, kad kultūra šiais laikais turi neįkainojamą vertę. Svečiams turi susidaryti įspūdis, kad gyvenimas dvare tęsiasi, o senieji šeimininkai tik trumpam išvykę.
„Muziejuose dažnai matome įspėjimą, kad eksponatų negalima liesti. Mūsų tikslas – priešingas. Į dvarą atvykę svečiai čia pat tampa dvariško gyvenimo dalyviais, o ne stebėtojais.
Domėjomės dvaro istorija. Ir ne tik hektarais ir samdinių skaičiumi, bet ir tuo, koks buvo dvariškių kasdienis gyvenimas, ką čia veikė gyvenantys žmonės, kuo jie kvėpavo“, – pasakojo Giedrius.
Viešbutis ir senoviniai užeigos namai „Traktierius“ dvelkia praėjusiu amžiumi. Pakruojis – Lietuvos alaus sostinė, todėl užeigos šeimininkas be alaus – nė iš vietos.
„Traktieriaus“ interjeras gana paprastas, toks, koks galėjo būti tuomet. Asketiška aplinka, ąžuoliniai baldai.
Užeigos namus naujieji šeimininkai gavo visai kitokius – čia buvo padarytas vadinamasis euroremontas. Idealiai lygios sienos lyg naujos statybos bute, šiuolaikiška aplinka. Sienas reikėjo iš naujo sendinti, padaryti jas gruoblėtas, išpiešti. Grindys buvo nuskustos, iš naujo perdažytos.
Dvaro valdytojas juokiasi, kad visi žino Aukštaitiją ar Žemaitiją, bet daugelis pamiršo, kad Lietuvoje dar buvo ir Žiemgala, kur ir yra G.Klimkevičiaus dvaras.
Viešbutis – buvęs malūnininko namas, jo apačioje buvo veikiantis malūnas. Visi daiktai tarsi esantys čia per amžius.
„Daiktai rinkti iš visų pasaulio kampelių – iš kur jie tik keliavo! Visi rakandai turi savo istoriją, savo gyvenimą – atėjęs į viešbutį tai ir pajunti. Vieninteliai ne rinkti, o užsakyti baldai yra smuklėje, visi kiti yra autentiški – rasti antikvariatuose, senuose namuose, kitose vietose“, – kalbėjo Giedrius.
Dvare apsilankę žmonės galės paragauti tradicinės Žiemgalos šaltsriubės, virtinių – valgiai paruošti pagal senovinius receptus. Netrukus duris atversiančiame restorane svečius priims ir vaišins baronas. Jis svečius kvies kartu papietauti.
Kiekvieną savaitgalį dvare galima mėgautis neįprastomis pramogomis: pasivaikščioti po dvaro teritoriją ir rūmus su baroniene, pasivažinėti karieta, klausytis dvaro ansamblio koncertų, įsiamžinti senovinėje fotografijoje ar su kumečiu nudirbti ūkio darbus.
Paragauti dvaro gyvenimo norintys svečiai gali įsijausti į pono, kumečio vaidmenį ar rengiamas pramogas stebėti iš šalies. Vaikų čia laukia paršelių bėgimo varžybos, ožkos, avys, žirgai ir kiti naminiai gyvūnai.
Svečius pasitiks ne tik tijūnas, bet ir Tadas Blinda – juk Pakruojo dvare ir buvo filmuojamas filmas su legendiniu aktoriumi Vytautu Tomkumi.
Kaip melžiama ožka, gaminami kvepalai, kaldinamos monetos, kokios bausmės laukdavo prasikaltusių samdinių – viską svečiai gali išbandyti patys.
„Spektakliai suaugusiesiems ir vaikams, gyvos muzikos koncertai, pietūs „Traktieriuje“ su aktorių šou, priėmimas pas baroną, ekskursijos“, – Giedrius įsitikinęs, kad kultūra turi gyvuoti, o šeimoms jie siūlo įdomias pramogas nuo ryto iki vakaro.
Vasara – vestuvių metas. Jauniesiems Pakruojo dvaras – viena įdomesnių vietų fotosesijoms.
„Vestuvininkams suteikiame erdves rūmuose, malūne. Turime ir ypatingus jaunavedžių apartamentus – tokius, kokie būdavo senovėje. Malūne tualetų nebuvo, gyventojai naudojosi porcelianiniais naktipuodžiais, prausėsi iš ąsočio. Visa tai teks išbandyti ir šių dienų jauniesiems. Ryte, jei naktis sėkminga, atskrenda gandras ir klegena vaikštinėdamas ant stogo. Tai tikrai veikia!“ – juokėsi dvaro šeimininkas.
Išskirtinai praleisti dieną, pajusti senovės burtų ir pranašysčių galią ir sužinoti anuometes tradicijas pasipuošus senovinėmis sukniomis kartu su baronaite Aleksandrina gali ir mergvakario dalyvės.
