Laisvės alėjos ir Vilniaus gatvių sankryžoje įsikūrę Kauno apylinkės teismo rūmai savo puošnumu traukia ne tik kauniečių, bet miesto svečių žvilgsnius. Iš pagrindų suremontuotas net 1878 metais statytas pastatas tapo tikra Kauno centro puošmena, jei ne viena smulkmena, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".
Vaizdą bjauroja ant teismo rūmų stogo styrantis aukštas bokštas su viršuje sumontuotomis masyviomis sektorinėmis antenomis. Tai vieno iš mobiliojo ryšio operatorių bazinė stotis.
Kauno centre galima rasti nemažai tarpukariu ar dar anksčiau statytus namus bjaurojančių technologinių įrenginių. Tai ne vien mobiliojo ryšio baziniai įrenginiai, bet ir bevielio interneto sistemos – viena šalia kitos „prilipintos“ antenos.
Savanorių prospekte ant buvusio buitinių paslaugų kombinato stogo taip pat į viršų šauna ne itin graži konstrukcija – mobiliojo ryšio bazinė stotis. Karaliaus Mindaugo prospekte senus statinius taip pat „puošia“ aplipusios ryšio antenos.
Bazinė stotis įrengta seniai
Ant teismo pastato tarsi svetimkūnis atrodanti technologinė konstrukcija puikiai matoma iš tolo. Bokštas ypač neestetiškai atrodo žvelgiant į teismo rūmus nuo Savanorių prospekto nuokalnės.
„Ant tokio gražaus pastato sumontuota tokia baidyklė. Šis vaizdas nuolatos užkliūna. Mano nuomone, toks objektas turi būti patrauktas į kiemų gilumą, kad nebjaurotų vaizdo“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.
Vyriausiasis Kauno paveldosaugininkas žino, kad šie įrenginiai iškilo seniau, kai jų įrengimas nebuvo tinkamai reglamentuojamas, o darbų nereikėjo derinti su paveldo prižiūrėtojais.
Kauno apylinkės teismo ūkio dalies vedėjas Vladas Krapavickas prisiminė, kad antena ant rūmų stogo atsirado dar prieš pastato rekonstrukciją, regis, 1998 metais.
„Statant anteną buvo gauti visi reikiami leidimai. Iki rekonstrukcijos nebuvo ketvirtojo aukšto, tad palėpėje sumontuota ryšio įranga niekam nekrito į akis. Vėliau ji buvo paaukštinta, iš vienos vietos perkelta į kitą“, – sakė V.Krapavickas.
Su bazinės stoties antenas įrengusio mobiliojo ryšio operatoriumi yra pasirašytos sutartys, todėl modifikuoti ne itin gražiai atrodančią įrangą – gana sudėtinga.
Turi derėti prie architektūros
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockas sutinka, jog technikai vis labiau skverbiantis į gyvenimą išties egzistuoja inžinerinių įrenginių estetiškumo problema.
„Techninės įrangos architektūrinė pusė dažniausiai pamirštama. Įrengiant antenas einama paprasčiausiu keliu – randama tinkama vieta, susitariama su savininku ir statoma“, – sakė architektas.
Kaip puikią architektūros ir inžinerinių sprendimų simbiozę G.Prikockas minėjo architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotą, šiuo metu Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetui priklausančią tyrimų laboratoriją.
„Ant stogo įrengti žali ventiliacijos kaminėliai tarsi sukuria puikią muziką. Tai jau architektūros dalis. Manau, kad visų architektų siekiamybė, kad naujoji technika įgautų išraišką ir stovėtų kaip Eifelio bokštas. Technikai įgavus estetišką, solidžią išraišką formuojasi visai kitokia visuomenės nuomonė“, – kalbėjo G.Prikockas.
Vienas puikiausių pavyzdžių – paslėptos ant Kauno arkikatedros bazilikos bokšto sumontuotos ryšio antenos. Jų paviršius padengtas plytų imitacija, tad antenos visai nepastebimos.
Sprendimai – primityviausi
Žinomas architektas Gintautas Natkevičius taip pat nėra sužavėtas istorinę miesto dalį darkančiomis antenomis.
„Bėda ta, kad einama pačiu primityviausiu, o, ko gero, ir pigiausiu keliu. Neabejoju, jog egzistuoja ir kiti sprendimo būdai, juk užsienio šalių patirtis rodo, kad ryšio įrangą galima įrengti išties estetiškai. Tik šie sprendimo būdai – kur kas brangesni. Gyvenime dar nesame susidūrę su problema, kurios nebūtų pavykę išspręsti taikant šiuolaikines technologijas“, – sakė G.Natkevičius.
Jam pritarė ir Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
„Tai, ką matome ant Kauno apylinkės teismo pastato, – akivaizdi vizualinė tarša. Nors civilizacija ir tobulėjanti technika daro savo, reikia pasistengti, kad įrenginiai nebjaurotų miesto. Neįsivaizduoju, kodėl antenas reikėjo sumontuoti būtent šioje vietoje. Bokštą galima pastumti giliau į teismo kiemo pusę, juk ten yra pakankamai aukštų pastatų“, – svarstė N.Valatkevičius.
Išnyks savaime?
Architektas Šarūnas Kiaunė mano, jog techninių įrenginių problemą savaime gali išspręsti nuolatos vykstantis technologijų progresas.
„Prieš kelis dešimtmečius, kai daugiabučių namų stogus „puošė“ antenų miškai, svarstėme, kaip šią problemą išspręsti. Visas senamiestis kovojo prieš milžiniškas palydovinės televizijos antenas. Nutiko taip, jog pasikeitus technologijoms jų tiesiog nebeliko savaime“, – pasakojo architektas.
Š.Kiaunė nemano, kad tai – pagrindinė Kauno problema. „Kol mes diskutuosime, kaip ją išspręsti, pasikeis technologijos. Manau, čia tik laiko klausimas“, – svarstė architektas.
