Studentų bendrabučių problema yra aktuali ne tik Lietuvoje. Skandinavijos šalyse, ypač mokslo metų pradžioje, į universitetus atvykusieji studijuoti neranda, kur apsigyventi. O apie galimybę apsistoti po vieną dažniausiai galima pamiršti, nes būsto nuomos kaina „suvalgo“ didžiąją dalį studentų pajamų.
Todėl skandinavai nuolat ieško būdų, kurie ne tik išspręstų apgyvendinimo problemą, bet ir būtų įperkami studentams. Tai reiškia, kad jaunuoliai galėtų rinktis: gyventi po vieną arba ne. Taip buvo pradėti statyti moduliniai bendrabučiai.
„Moduliai nėra dideli, iš jų išgauti išskirtinį architektūrinį vaizdą išties sudėtinga. Bet dalyvių gausa ir išradingumas be galo nustebino“, – džiaugėsi konkursą organizavusios modulinių pastatų ir mobiliųjų statinių gamyboje veiklą vykdančios bendrovės „Ryterna modul“ vadovas Andrius Orlovas.
Sprendimas – čia ir dabar
Dirbdami su kolegomis iš Skandinavijos ir važinėdami į verslo susitikimus „Ryterna modul“ specialistai pastebėjo, kad jiems modulinės konstrukcijos yra tikras išsigelbėjimas. Ypač tuomet, kai gyvenamojo ploto poreikį reikia spręsti čia ir dabar.
„Moduliai, jie visur tiktų, jei nesirengi daug morkų auginti. Vos tik atsibodo – susirinkai ir išsivežei. Pavyzdžiui, gimė vaikai, klest, dar vieną modulį atsivežei ir turi. Vaikai išsikėlė – išvežei. Liko tau viena dėžutė su virtuve bei tualetu“, – vaizdžiai kalbėjo dalyvaujančiųjų darbus vertinęs architektas Dalius Šarakauskas.
Anot architekto, modulinės konstrukcijos yra „ greičiau, ir pigiau“. Todėl skandinavai stato jau ne tik laikinos paskirties pastatus, kaip pavyzdžiui, gyvenvietes miško kirtėjams, statybininkams, bet ir vaikų darželius, ligonines, mokyklas, bibliotekas, studentų bendrabučius.
Reikalauja kokybės
A.Orlovas pasakojo, kad tai, jog pastatai iškyla per keletą dienų nereiškia, kad jie yra nekokybiški.
„Modulinės konstrukcijos gaminamos su visa technine priežiūra ir nė žingsnio – lengvesniu keliu, kaip kartais gali nutikti įprastose statybvietėse, – pasakojo bendrovės vadovas. – Šiuo metu dirbame prie naujos idėjos – siekiame modulius stabilizuoti taip, kad žmogus, net ir žinodamas apie pastato prigimtį, pvz., trepsėdamas, šokinėdamas, negalėtų suprasti, kad tai – modulis.“
Architektas Kęstutis Vaikšnoras įsitikinęs, kad ir mūsų šalyje taip pat galėtų išdygti panašūs studentų bendrabučiai iš modulinių konstrukcijų.
Specialistai pastebėjo, kad net didžiausi skeptikai, peržvelgę konkursui pateiktų projektų gausą, tarp kurių net 26 autoriai yra lietuviai, įsitikins, jog iš modulinių konstrukcijų galima sukomplektuoti kokybišką ir studentiško gyvenimo poreikius atitinkantį jaukų būstą. Bendrabutis bus originalus, o pasistengus – ir erdvus.
Trečią vietą laimėjęs Donatas Česulis pasiūlė senas apleistas gamyklas ar pramoninius pastatus išnaudoti kaip stelažus. Į juos būtų galima sudėti modulius ir taip senus objektus atgaivinti antram gyvenimui. Tuo labiau kad visa infrastruktūra jau yra.
Netikėtumai ir transformeriai
Antros vietos laimėtojų iš Ispanijos darbas, pasak architektų, pateikė ypač originalų studentiško gyvenimo scenarijų.
„Jaučiasi tikras bendrabučio gyvenimas su visais trūkumais ir privalumais – pastatas su stoginėmis, netikėtomis erdvėmis, kur žmonės gali susitikti, kur gali atrasti vieni kitus ar tiesiog perduoti knygą per langą į terasą“, – komentavo K.Vaikšnoras.
Tuo tarpu pirmos vietos laimėtojų komanda komisiją sužavėjo studentų bendrabučiu-transformeriu: iš modulių sukurtas pastatas reaguoja į metų laikus: šiltuoju – išsitraukia tam tikros dalys, erdvės išsiplečia, pulsuoja laisve. Šaltuoju – moduliai sustumiami, taupoma energija. Tokiame išties būtų malonu gyventi.
Iš mobiliųjų modulinių konstrukcijų sukurti originalaus dizaino studentų bendrabučio projektus bandė lietuviai, latviai, estai, indai, ukrainiečiai, švedai, suomiai, prancūzai, vokiečiai ir kt. Ypač aktyvūs buvo dalyviai iš Lenkijos, Italijos, Rusijos, JAV, Jungtinės Karalystės.
