Žinoma architektė, Kauno technologijos universiteto docentė Gražina Janulytė-Bernotienė – viena iš nedaugelio šioje srityje dirbančių moterų, kurios drąsūs urbanistiniai sprendimai per kelerius metus išpuošė Kauną.
Racionaliomis formomis ir dvilypiu architektūros charakteriu akį traukia prieš porą savaičių šalia Kauno klinikų duris atvėręs naujas Santakos slėnio objektas – Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras.
Ne mažiau įspūdingas ir praėjusiais metais pastatytas in bei jang pusiausvyros principu suprojektuotas Kauno technologijos universiteto Mokslo, studijų ir verslo centras K.Baršausko gatvėje.
Šiuo metu savo veidą keičia ir M.K.Čiurlionio dailės muziejus bei jame kuriama šiuolaikinė biblioteka.
Tai taip pat 62 metų architektės ir jos komandos darbas.
Netrukus pradės kilti naujas G.Janulytės-Bernotienės kartu su komanda suprojektuotas Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkcio studijų ir mokslo centro pastatas.
Jis išsiskirs ekologiškos žaliosios architektūros elementais – iš gamtos žalumos sukurtais fasadais, stogais, terasomis.
Idėjų ir minčių nestokojanti kaunietė nuolat dalyvauja konkursuose, pateikdama vis naujus projektus.
Daugiau nei dešimt iš jų įvertinti prizinėmis vietomis.
2011 metais Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu apdovanota moteris įsitikinusi, kad ši profesija užkoduota jos genuose.
G.Janulytės-Bernotienės tėvas Petras Janulis, su kuriuo ji buvo labai artima, – žinomas miestų projektuotojas.
Sovietmečiu jis yra sudaręs Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Palangos, Kėdainių, Ukmergės, Kaišiadorių, Druskininkų, Juodkrantės ir daugybės kitų Lietuvos miestų bei mažų miestelių generalinius planus. Jos dėdė – žinomas skulptorius Alfonsas Janulis.
„Nepadariau klaidos, kad pasirinkau architektūrą. Nors vaikystėje mokydamasi Kauno dailės mokykloje vienu metu norėjau tapti tapytoja.
Tapyba viliojo ir mano tėtį, jis buvo dailininkas ir dekoratorius, baigęs architektūrą, tačiau po Antrojo pasaulinio karo prasidėjus miestų plėtrai ėmėsi urbanistikos“, – pasakojo G.Janulytė-Bernotienė.
Kaunietė neslėpė, kad tėvas iš pradžių nepritarė jos norui būti architekte. Jis buvo įsitikinęs, kad ši profesija moteriai yra per sunki, todėl ragino dukterį tapti mokslininke.
Tėvo paskatinta po architektūros studijų G.Janulytė-Bernotienė įstojo į Statybos ir architektūros instituto aspirantūrą, tačiau mokydamasi suprato, kad jos širdis linksta prie projektavimo.
„Tie keleri aspirantūroje praleisti metai nepraėjo veltui. Išmokau nustatyti urbanistinės architektūros procesų priežastis ir pasekmes. Tai praverčia dabar, kai esu ekspertų tarybos narė“, – sakė architektė.
Visoje Lietuvoje garsaus miestų projektuotojo duktė nemano, kad pasiekti įspūdingų profesijos aukštumų jai padėjo tėvo nuopelnai: „Mūsų su tėvu keliai darbe taip niekada ir nesusikirto.“
Savo mokytojais kaunietė vadina garsius architektus Alfredą Paulauską, Antaną Algimantą Sprindį.
Iš pradžių kartu su jais, vėliau viena tuomet jauna architektė rengė pirmuosius projektus.
Tai buvo Alytaus vaikų dailės mokykla, A.Sabonio klubo sporto centras Kaune, Marijampolės kultūros centras, poilsio namai, profilaktoriumai visoje Lietuvoje.
Vėliau G.Janulytė-Bernotienė projektavo dabartinį „Sodros“ pastatą Kaune, kūrė „Ekrano“ administracinio pastato Panevėžyje, M.K.Čiurlionio galerijos, taip pat Anykščių kultūros centro pastato rekonstrukcijos projektus.
Dar daugiau architektūros - mūsų "Facebook" paskyroje!
