Iš natūralaus medžio ir akmens statyti bei prabangiai šiuolaikiškai įrengti viešbučiai ar individualūs namai yra populiarūs Šveicarijos ir Prancūzijos Alpėse, taip pat – JAV Šiaurės Vakaruose ir Kanadoje, kurioje daugelį metų gyveno vienas „IDW Esperanza Resort“ savininkų Michailas Rosicanas.
Jam pirmajam ir gimė šio komplekso architektūrinė idėja, kurios esmė – sujungti Lietuvos natūralios gamtos grožį su ypač kokybiško ir modernaus gyvenimo poreikiais.
Vietos ieškojo kelerius metus
Kaip lrytas.lt pasakojo viešbučio išorinės komunikacijos vadovas Vytis Mackevičius, teritorijos, kuri tiktų projektui įgyvendinti, Lietuvoje buvo ieškota kelerius metus.
Kai pasitaikė galimybė įsigyti Trakų rajone, greta Ungurio ežero, apleistą poilsiavietę, 2007 m. pradėtas statyti „IDW Esperanza Resort“. Kompleksas duris lankytojams atvėrė 2009 m. vasarą.
Prie viešbučio gimimo prisidėjo architektai: kanadietė Jurate Muznece ir lietuvis Laimis Kleizikas.
Anot V.Mackevičiaus, visi architektūriniai sumanymai derinti prie vietos specifikos. Nemaža dalis statybinių medžiagų įsigyta Lietuvoje. Tačiau kai kurias teko įsivežti. Pavyzdžiui, įspūdingos išvaizdos 200-400 metų senumo raudonojo Kanados kedro rąstus.
Ši mediena yra viena geriausių statybinių medžiagų: ji nepūva, netrupa, atspari kenkėjams, gerai sulaiko šilumą, neturi sakų ir smalų, tad lengvai apdirbama ir prižiūrima.
Lietuviškumo nesipurto
„Vargu, ar galėtume mus pavadinti išskirtinai lietuviško stiliaus viešbučiu. Kita vertus, lietuviškumo nevengiame: teritoriją puošia užsienio svečių susidomėjimo sulaukiančios liaudies meistrų skulptūros, turime gintaro dirbinių krautuvėlę, restoranas siūlo paskanauti išskirtinių lietuviškų patiekalų.
Prieš pradedant įgyvendinti visą projektą buvo suformuluota gan aiški vizija, kokio komplekso norima ir kokios medžiagos jo statybai bus naudojamos, tad paslysti nebijojome. Ir nepaslydome“, - portalui lrytas.lt kalbėjo viešbučio atstovas.
Skirtumas – detalėse
Jis teigia, kad skirtumą tarp gero ir labai gero viešbučio gali pastebėti detalėse.
Anot pašnekovo, nenuostabu, kad prisiminimą apie jaukų kambarį gali sugadinti padavėjas, kurio neprisišaukiate restorane.
Tačiau net ir idealus personalas nesukels gerų prisiminimų apie penkių žvaigždučių viešbutį, jeigu lova bus nepatogi, baldai – nušiurę, o didesnėje kambario dalyje reikės vaikščioti susilenkus. V.Mackevičius tikina, kad prie gero įspūdžio apie apsilankymą viešbutyje prisideda ir jo architektūra, interjeras bei funkcionalumas.
„Tam, kad patenkintume rafinuoto skonio klientų poreikius, privalome atkreipti dėmesį į kiekvieną smulkmeną: ieškome, koks čiužinys patogiausias, kas gamina geriausios kokybės medvilnės chalatus, kokia santechnika kokybiškiausia, kokio menininko originaliais darbais galime papuošti kambarį.
Maža to, visa tai turi būti ne tik ypač kokybiška ir funkcionalu, tačiau ir estetiška: atitikti tiek vientisą nuoseklų interjero stilių, tiek derėti prie bendros gamtą ir kokybę jungiančios komplekso idėjos“, - komentavo V.Mackevičius.
Galvoja apie aikštelę sraigtasparniams
Anot jo, kuo aukštesnės klasės viešbutis, tuo daugiau oficialių reikalavimų jam privalu atitikti. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriems reikia architektūrinių sprendimų, pavyzdžiui, baseinas su sauna, SPA kompleksai, masažo kabinetai, liftai, stovėjimo aikštelės, viešbučio pritaikymas neįgaliesiems ir panašiai.
Kadangi viešbutis stovi gamtos prieglobstyje, architektai svečiams pasiūlė ir kitokių būdų laisvalaikiui praleisti.
„IDW Esperanza Resort“ teritorijoje įrengti futbolo, krepšinio ir teniso aikštynai, mišku veda dviračių takai, balto smėlio paplūdimys su tinklinio aikštele vasarą, degustacijoms pritaikytas vyno rūsys, ypatingos konstrukcijos rusiška pirtis su privačiu paplūdimiu, vaikams įdomus retų paukščių sodas.
„Žvelgdami į ateitį svarstome galimybę kiek atokiau nuo viešbučio įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę, kurios neretai teiraujasi kai kurie svečiai iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių“, - apie užmojus pasakojo V.Mackevičius.
