Kaune – mokslo, studijų ir verslo centras „Santaka“ bei „Senukų“ biurų pastatas, projektuotas žinomo architekto Gintauto Natkevičiaus. Kėdainiuose – nauja arena. Rietave – „Aketurių architektų“ komandos rekonstruota senosios Oginskių dvarvietės karietinė.
Sostinėje – Vilniaus universiteto biblioteka, meno ir edukacijos centras „Rupert“ bei po rekonstrukcijos neatpažįstamai pasikeitęs buvęs Sereikiškių parkas, nuo šiol vėl vadinamas Bernardinų sodu.
Išsipildė pranašystė
„2013-ieji buvo pirmieji atsigavimo metai po sunkmečio.
Ką nors suprojektuoti ir pastatyti užtrunka apie 2–3 metus, todėl dar daugiau kokybiškos architektūros turėsime 2015 metais.
Labai svarbu, kad vėl pradėti kurti visuomeninių pastatų, o ne tik parduotuvių ar privačių būstų interjerai“, – „Lietuvos rytui“ sakė architektas Donaldas Trainauskas.
Kartu su kompanija „4plius“ jis yra pernai duris atvėrusios Kėdainių arenos projekto autorius.
Kad Lietuvoje vėl statomi išskirtiniai architektūriniai kūriniai, neabejojo ir Leonas Garbačauskas.
Šiuo metu vienu profesionaliausių architektūros fotografų laikomo vyro nuomone, įdomiausi statiniai atsirado prieškariu.
Panašaus architektūros pakilimo L.Garbačauskas tikėjosi ir praėjus dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atgavimo 1990aisiais. „Taip ir nutiko“, – šypsojosi jis.
Kokybė – svarbiau nei kaina
Fotogeniška, patogi, kompaktiška, naudinga ir gyva – taip Kėdainių areną apibūdino L.Garbačauskas.
Apie 20 mln. litų jai statyti ir įrangai įsigyti skyrė bendrovė „Lifosa“. Ji areną perdavė valdyti Kėdainių rajono savivaldybei.
Šiais laikais nedažnai už privačius pinigus statomi ir dovanojami miestui tokie objektai.
„Vis dėlto ryškiausi naujos architektūros kūriniai pernai iškilo už viešąsias, o ne privačias lėšas“, – įsitikinusi Architektų sąjungos (LA) Informacijos centro vadovė Rūta Leitanaitė.
Atrodo, kad mokslo, švietimo, sveikatos ir kitos valstybinės institucijos pagaliau išmoko pasinaudoti ES parama.
„Tačiau tai galioja tiktai tada, kai viešųjų pirkimų konkursuose pagrindiniu kriterijumi pasirenkama ne žemiausia kaina, o projekto kokybė“, – įspėjo R.Leitanaitė.
Rolando Paleko „Archstudijos“ darbas – VU biblioteka – ir Gražinos Janulytės-Bernotienės studijos sukurtas „Santakos“ centras Kaune – tai projektai, kurie gali drąsiai lygiuotis į aukščiausio lygio europinę architektūrą.
Statytojų laukė iššūkiai
Kauno technologijos universiteto mokslo, studijų ir verslo centras „Santaka“ mokslininkams atvers naujų galimybių, bet jį stačiusiems bendrovės „LitCon“ specialistams teko paplušėti. Pastatas sudarytas iš dviejų dalių ir sujungtas stiklo koridoriumi.
Kai buvo pasamdytas fotografuoti naujo Šilo namų komplekso Kaune, L.Garbačauskas užsiropštė ant stogo. Tada jis pirmą kartą išvydo „Santaką“.
Vaizdas vyrą tiesiog prikaustė: „Modernizmas ir minimalizmas, šviesa ir atspindžiai, linijų žaismas ir ryškus kontrastas „Santaką“ supančių pastatų fone. Žodžiu, tikra atgaiva fotografo sielai.“
Didžiausiu iššūkiu statytojams tapo šio pastato fasadai, kuriuose yra sudėtingų elementų.
Vienas jų – struktūrinis įstiklinimas iš didžiulių stiklo lakštų. Jie sumontuoti įstrižai su tiksliu 5 laipsnių pasvirimu.
O štai Audriaus Ambraso architektų biuro realizuotas meno ir edukacijos centras „Rupert“ sostinėje – tai pagarba jį supančiai gamtai, Neries vingiui. Kone organiškai Valakampių pušyne išdygęs „Rupert“ yra ne privati komercinė vieta, o atvira kultūros įstaiga.
Įspūdingas metalo kūrinys
Kiekvienas gali užsukti ir į greitkelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 52-ajame kilometre įrengtą poilsio aikštelę.
Valstybinės įmonės „Automagistralė“ atstovas Sigitas Kankevičius patvirtino, kad Mijaugonių sankryžoje esanti aikštelė – kol kas brangiausiai atsiėjusi tokios paskirties vieta šalies greitkeliuose. Jos kaina – per pusę milijono litų.
Architektė Aistė Aleksandrovienė drąsiai pakeitė per porą dešimtmečių pagrindiniame Lietuvos greitkelyje tapusį įprastą poilsinių stilių. Ji naująją 30 arų ploto aikštelę nutarė išlankstyti iš metalo.
