Namą iš kanapių pasistatęs kaunietis vasarą švęs įkurtuves

Ypač po to, kai Seimas apsisprendė legalizuoti pluoštines kanapes.

Kanapinį namą pasistatęs vyriškis pripažįsta, kad nė akimirką nesigailėjo dėl tokios savo sprendimo, tačiau vos pradėjęs statyti sau būstą jis apie kanapes negalvojo.

„Nenoriu, kad mano šeima gyventų „polistireniniame name“. Pirminė idėja buvo statyti šiaudinį namą, tačiau domėjausi ir kitomis ekologiškos statybos technologijomis, todėl nusprendžiau naudoti kanapes“, - apie statybų pradžią pasakoja M.Rumpis.

Mariaus namas stovi Kauno rajone, vos kilometras iki miesto. Tiesa, jis dar iki galo nėra įrengtas. Vyriškio keturių asmenų šeima į būstą ketina įsikelti vasarą. Iki tol vyras žada baigti darbus namo viduje. Darbai tęsiasi jau trečius metus.

Namas - nemažas. Jame - keturi kambariai ir dvi vonios.

Vietą, kurioje statys kanapinį namą, šeima rinkosi itin kruopščiai. Norėjo gyventi atokiau nuo miesto, bet ne per toli, kad galėtų lengvai jį pasiekti.

„Mes gyvename tarsi vienkiemyje. Vietai kėlėme daug reikalavimų, norėjome įsikurti atokiau nuo miesto, prie miško, bet kad kaimynai nebūtų labai toli“,- sako M.Rumpis.

Nors M.Rumpis pagal profesiją yra programuotojas, statybomis rūpinosi ir darbams vadovo pats, prieš tai perskaitęs daugybę literatūros apie kanapinių ir kitų alternatyvių namų statybą.

Kanapes vyriškis vežėsi iš kaimyninės Latvijos, jas maišė su kalkėmis. Negesintų lietuviškų kalkių jis pirko Naujoje Akmenėje.

„Iškasiau kelias duobes, ten gesinau kalkes, jas maišyklėje maišiau su kanapių spaliais ir taip užpildžiau sienas“, - pasakoja vyras.

Šio kanapinio namo sienų storis – net 40 centimetrų. Pasak M.Rumpio, jos ilgai džiūvo. Kad išdžiūtų sienos prireikė metų, todėl namo statyba užsitęsė.

Vyriškis kanapiniame name ketina įrengti geoterminį šildymą, o vienas svarbiausių akcentų bus – koklinė krosnis.

M.Rumpis neslepia, kad kanapinė statyba turi ir savų trūkumų, tačiau jis linkęs įžvelgti privalumus.

„Sienų termoizoliacinės medžiagos sudėtis - kanapių spaliai (apie 75 proc. tūrio), jie šlapiu būdu sumaišyti su kalkėmis (apie 15 proc. tūrio).  Medžiaga visiškai nedegi, joje negyvena graužikai.

Ji pakankamai tvirta, kažkiek panaši į „Velox“ blokelius - galima tiesiog įsukti medvaržtį ir pakabinti lentyną. Taip pat puikiai rišasi su kalkiniu tinku, o svarbiausia yra šilta, labai sandari, nesėda ir nesukrenta“, - teigia M.Rumpis.

Pasak namo šeimininko, esminis sienų privalumas - sandarumas (hermetiškumas): visiškai nėra jokių net menkiausių plyšių. Kitas didelis privalumas - nemažas šiluminis talpumas, esant pakankamai mažam šilumos laidumui.

„Jei paprasčiau - tai reiškia, kad sienos yra labai „inertiškos“ ir geba visiškai „išlyginti“ dienos/nakties temperatūros svyravimus, o tai pastatui suteikia papildomo energetinio efektyvumo.

Kaip bus iš tikrųjų - pamatysim, tačiau manau, kad namas bus pakankamai šiltas ir svarbiausia išskirtinai sandarus“, - sako M.Rumpis.

Sieja su kultūra

Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas Edgar Babanov buvo vienas pirmųjų, susidomėjusių kanapėmis ir jų pritaikymu statybose.

Pasak vyriškio, kanapės – tai viena iš mūsų kultūros dalių, kurią jis nori išsaugoti, o statybos – viena iš pritaikymo formų.

„Man atėjo mintis, kad per pluoštinius augalus reikia stiprinti mūsų kultūrą. Iš pradžių Lietuva buvo dilgėlinė, po to kanapinė, o linas atėjo po kanapių.

LDK – linas, dilgėlė, kanapė - kad ir kaip juokingai beskambėtų, bet taip yra“, - sako ilgą laiką dėl kanapių auginimo reikalų su teisėsauga turėjęs E.Babanov.

Pasak E.Babanov, kanapių statyba, palyginti su kitomis alternatyviomis statybomis, yra pranašesnė savo šilumine varža.

Pasak pašnekovo, žiemą kanapiniame name nešalta, kanapė neišleidžia šilumos, o vasarą nekaršta, nes neįleidžia UV spindulių ir sukaupia drėgmę.

Namas yra kvėpuojantis, tarsi natūralus kondicionierius. Be to, kad pastatytum namą – daug kanapių nereikia.

„Iš hektaro galima užauginti dešimt tonų bendros masės. Jūs turėsite ir pluošto, ir spalių. Tai didžiulis kiekis iš vieno hektaro.

Ne per didžiausiam namui pilnai užtenka vieno hektaro. Jeigu jūs nuimsite iki 8 tonų bendros masės šiaudų tai pilnai užteks šios medžiagos pastatyti nedideliam namukui. Sienos storis gali būti 40 centimetrų“, - sako E.Babanov.

E.Babanov juokiasi iš kalbų, esą sunku perdirbti kanapes. Tai atlikti galima ir pačiam statančiam namą.

„Kanapes pirmiausiai reikia užauginti, nuimti, jos turi išsistovėti arba išsigulėti, kad jos būtų sausos. Kanapė turi atsiskirti – pluoštas nuo stiebo. Tas pats yra kaip su linais. Juo klojėja, ir kanapes galima klojėti.

Tiesiog užauginai tą hektarą, nuimi sėklą, su kombainu viršūnės nupjauni ir stagarai lieka stovėti iki pavasario.

Tada pavasarį juos reikia su volu nulaužyti ir toliau elgtis kaip su šienu ar su žole. Suvynioti į rulonus ar į ką kita ir jeigu neturite perdirbėjo, reikia pačiam sugalvoti, kaip perdirbti. Nieko sudėtingo nėra jį pasigaminti“, - tikina E.Babanov.

Baltijos pluoštinių augalų augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas tikino jau pajautęs didesnį žmonių susidomėjimą pluoštinių kanapių statyba. Seimo sprendimas tarsi reabilitavo kanapes ir šiek tiek apmarino mitus.

„Lietuvoje apskritai yra bumas po įstatymo priėmimo. Žmonės galės gauti finansavimus, niekas nieko nebijos. Nebus dilemos – nubaus ar nenubaus.

Jei kanapes auginame ir paruošiame Lietuvoje – tai gana konkurencinga kaina, netgi pigiau negu akmens vata. Kanapinei vatai ar kanapinėms spalių plokštėms nereikia išleisti daug energijos.

Augintojų praėjusiais metais dar nebuvo labai daug, bet jau į tai atkreipė dėmesį ir stambios įmonės. Nemažai yra žmonių, kurie bando perdirbti, padaryti kažkokį produktą, ruošia verslo planus, galvoja apie fabrikų statybą“, - sako E.Babanov.

Nors E.Babanov daugiau nei dešimt metų domisi kanapinių namų statybomis, sau tokio būsto nėra įsirengęs. Tačiau tai – tik vienas iš siekių. Ateityje E.Babanov ketina sukurti kanapinių namų miestelį.

„Ketinu daryti tokį amatų centrą – ten visi pastatai bus vienokiu ar kitokiu būdu pastatyti iš kanapių, net ir stogą bandysiu padaryti iš kanapių.

Žmonės, kurie ten atvažiuos į tą miestelį, į seminarus, į apmokymus galės ne tik pamatyti namus, bet ir pamatys, koks skirtumas yra, kai esi kanapiniame name ir paprastame“, - tikina Edgar.

Tokius skirtumus jis yra pajutęs savo kailiu.

„Pats buvimas daug ką reiškia. Kada tu pabūni tokiame name, pasijauti visai kitaip. Gal sunku suvokti žmonėms, kurie ten nebuvę. Aš tokiame buvau, todėl žinau, kad kitokiame name net nenoriu gyventi.

Jeigu panešiotumėte kanapinius drabužius, jaustumėte lyg esate visai be drabužių, labai natūraliai. Jūsų kūnas kvėpuoja, vasarą nekaršta, žiemą nešalta. Lygiai taip pat ir namas, jis prisiliečiate vasarą prie namo sienos – vėsa“, - sako E.Babanov.