Pasibaisėjo dviračių takais
„Neseniai grįžom iš Lietuvos pajūrio, kur su šeima aktyviai praleidome savaitę važinėdami dviračiais pajūrio dviračių takais. Džiugu, kad 2/3 Lietuvos pajūrio jau yra patogiai pasiekiami dviračiais.
Tačiau yra dalis, kuri labai liūdina. Turiu omenyje atkarpą nuo Klaipėdos iki Ventės rago ir Rusnės. Nuostabaus grožio gamta, senieji Mažosios Lietuvos miesteliai su jų nuostabia architektūra, Vilhelmo kanalas ir kt. Visa tai galėtų būti nuostabūs traukos centrai tiek Lietuvos, tiek ir užsienio turistams. Bet... net ir praėjus 34 nepriklausomybės metams šioje Lietuvos pusėje panašu, kad nėra nieko daroma gerinant infrastruktūrą.
Internete aptikau 2012 metais Lietuvos dviratininkų bendrijos parengtas rekomendacijas, kaip būtų galima Lietuvos dviračių takus integruoti į tarptautinių dviračių takų tinklą „EuroVelo“.
Nuostabus dokumentas, puikios idėjos – nors imk ir daryk. Tačiau, praėjus dvylikai metų nuo pateiktų pasiūlymų, progresas lygiai nulinis. Sakyčiau, minusinis, nes kartą šiuo taku pravažiavęs turistas daugiau čia grįžti nebenorės.
Tokių atsiliepimų esu ne kartą ir ne iš vieno žmogaus girdėjęs, nes daugiau nei 16 metų dirbu kelionių vadovu ir tenka lydėti įvairias turistų grupes – tiek dviratininkus, tiek keliaujančius pėsčiomis.
Tiesiog keista matyti kituose atokiausiuose Lietuvos kaimuose trinkelėmis išklotus ir išpuoselėtus dviračių takus, nors joks dviratininkas ten net neužsuka, kai tuo tarpu po kojomis gulintis perlas Lietuvos pajūryje yra apleistas ir užmirštas.
Labai kviesčiau pasidomėti ir paviešinti šią problemą, atskleidžiančią visišką valdžios neveiklumą bei negebėjimą pasinaudoti Europos Sąjungos paramomis. Gal bent jau tada ledai pajudės!“ – „Bendraukime“ rašė Gediminas.
Trasa – planuojamų darbų sąrašo viršuje
Klaipėdos rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Čičinis komentavo, kad dviračių takai įrenginėjami vadovaudamiesi Klaipėdos rajono dviračių trasų specialiuoju planu (parengimo metai 2015).
„Šiuo planu buvo suformuotas dviračių takų tinklas, apimantis visą savivaldybės teritoriją. Siekiant, kad pradinės investicijos duotų kuo didesnę naudą, buvo nustatyti trasų įrengimo prioritetai (pirmasis, antrasis ir trečiasis).
Pirmajam prioritetui priskiriamos tos trasos, kurių realizavimas palies daugiausiai vartotojų ir tokiu būdu bus gaunamas geriausias pradinis efektas: padidės dviratininkų srautai, pagerės aplinkos būklė ir kt.
Pirmajam prioritetui priskiriamos 9 trasos, kurios bendrai sudaro apie 70 km rajono ribose, savivaldybei priklausančiuose keliuose. Galime pasidžiaugti kad apie 20 km trasų jau yra įrengta, viena iš jų ~10 km ilgio, nuo Kukuliškių k. iki Šaipių k. – Eurovelo trasa.
Trasa R3 (~ 22 km ilgio), vedanti palei Kuršių marias ir sujungianti Klaipėdos miestą su Šilutės rajono savivaldybe irgi yra viena iš 9 trasų, kuri taip pat priskirta pirmajam prioritetui ir ši trasa tikrai yra pačiame sąrašo viršuje.
Ypatingas dėmesys dviračių transporto plėtrai skiriamas būtent šiais – 2024 metais. Susisiekimo ministras šiais metais patvirtino dviračių transporto plėtros iki 2035 metų strategines gaires.
Gairių esmė – sudaryti aiškią ir visas tikslines sritis apimančią dviračių transportą skatinančią veiklos koncepciją, suvienodinti šios veiklos kriterijus bei kryptis valstybiniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu.
Gairių tikslas – inicijuoti ir skatinti veiklas, pritaikyti metodus ir strategijas, kuriomis būtų pasiekta optimali dviračių transporto plėtra iki 2035 metų.
Gairės turėtų padėti užtikrinti, kad važiavimo dviračiais potencialas būtų maksimaliai išnaudotas. Vakarų Europos šalių patirtis rodo, kad tai įmanoma, todėl Lietuvoje bus siekiama, kad per artimiausią dešimtmetį gerokai išaugtų dviratininkų skaičius, dviračių transportas taptų integruotos, subalansuotos transporto sistemos dalimi, o dviračių transporto poreikių planavimas būtų įtrauktas į visus miesto bei priemiesčio transporto plėtros planus.
Gegužės mėnesį, siekiant užtikrinti dviračių transporto visavertį judumą ir galimybę naudotis pritaikyta transporto infrastruktūra, kad dviračių populiarumas nuolat didėtų ir tai skatintų keisti susisiekimo mieste įpročius (kasdienėms kelionėms dažniau naudoti dviratį kaip ekologišką, socialiai priimtiną, saugią, patogią susisiekimo ir sveikatinimo priemonę), siekiant vykdyti vieningą dviračių transporto plėtros politiką, skatinti, plėsti ir tobulinti visapusišką bendradarbiavimą tarp valstybės politiką formuojančių institucijų, savivaldos institucijų, dviračių entuziastus vienijančių nevyriausybinių organizacijų ir privataus verslo, numatyti tinkamas priemones, kurios padėtų skatinti dviračių transporto plėtrą ir kt., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir šalys – savivaldybės, taip pat ir Klaipėdos rajono savivaldybė, ir kitos suinteresuotos šalys, pasirašė memorandumą dėl dviračių transporto skatinimo ir plėtros veiksmų.
Tikrai tikimės, kad per ateinantį dešimtmetį ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, bet ir visoje Lietuvoje pamatysime ženklų dviračių infrastruktūros pagerėjimą ir pagausėjimą“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Šarūnas Čičinis.
