Seserį Nijolę aš visuomet pasąmoningai įvardinu kaip savotišką amžinąją Lietuvos skolininkę, mat kiek man tekdavo su Ja praeityje bendrauti, tai Ji visuomet būdavo geranoriškai susirūpinusi ir svarstydavo, kaip atiduoti kokią nors eilinę skolą Lietuvai ir Ji tos skolos ieškodavo ir savo sielos gelmėse, ir tolimose galimybėse, tik su kasdiena ta Jos skola vis augo.
Ir sesuo Nijolė man anuomet irgi neleido užsibūti ir versdavo ieškoti Lietuvos savo viduje – gelmėje prie būties šaknų ir kadangi aš Ją išgirsdavau – paklausydavau ir semdavausi iš to nesibaigiančio moralinio šaltinio. Matyt, jog ir aš tapau tuo vienu iš amžinųjų Lietuvos skolininkų.
Todėl aš ir negalėjau Jai nenusilenkti tą paskutinį kartą ir nesudalyvauti Jos laidotuvių procese, o dabar jau vis siekdamas tos žvakės šviesos ir maldos su Ja bendrystės, aš nuolat aplankau ir Josios kapą.
Bet tai, ką aš išvydau aplankęs kapinėse šį sekmadienį, mane tiesiog suglumino, mat visai greta dar ne visai nuvytusių vainikų, aš aptikau ir reklaminę kortelę, kurioje buvo įžodintas reklaminis skelbimas ir pastarasis bylojo apie kažkokio fizinio ar juridinio asmens teikiamą kapinių priežiūros bei urbanizacijos paslaugą.
Ar toks verteiviškas savo verslo reklamos skleidimas neprasilenkia su mūsų šalies galiojančiais žemiškais teisės aktais, kurie imperatyviai gina ir numato net teisines pasekmes už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos niekinimą.
Nes juk net metant reklamą į tūlo piliečio pašto dėžutę privalu įsitikinti, ar tos pašto dėžutės savininkas pageidauja tos reklamos sulaukti. O čia? Kieno klausė? Kažin, ar tokie kapų šiukšlintojai, kai stovi sau priešais veidrodį, ar paklausė savęs, ką regi Jame?
Ar tik ne tokį, kuris visiškai nesusimąsto apie moralinius jausmus tų, kurie į tokią kapavietę žvelgia ne kaip į potencialų piniginių lėšų šaltinį, o kaip į Protėvių Sengirę? Galiausiai, ar gali materialinis siekis sau naudos virsti moraliniu alibi šiukšlinant ant kažkieno kapo?
Bent jau man, regis, jog ne, todėl aš ir darau sau prielaidą, jog tokiems pseudo verslininkams niekuomet to neduota sumoti.
S.B.
