Idėja kilo per Motinos dieną
Pasak Gabrielės, tęsiant šių metų Dainų šventės, šokių dienos „Amžių tiltais“ idėją ir tradiciją, siekta skleisti tautiškumo vertybes tarpdisciplininio meno fone. Spektakliu priminta, kaip dažnai pamirštamos tikrosios tautinės tradicijos, kurios yra kiekvieno lietuvio palikimas.
„Amžinybės girioje“ plėtojama gamtos stichijų – vandens ir žemės – tema. Tiek žmogus, tiek gamta turi nepriklausomą ir niekam nepavaldų cikliškumą: pradžią, gyvenimą ir pabaigą. Kūrinyje įtraukta baltų mitologijos elementų, atskleista žmogaus, lietuvio, egzistenciją gamtos cikliškumo kontekste.
„Simboliška, idėja sukurti bendrą spektaklį kilo per Motinos dieną, norėjome sukurti kažką tikro ir jautraus. Neatsitiktinai pasirinkome gamtos temą, kuri man asmeniškai labai artima. Priimu viską kaip didžiausią Visatos stebuklą ir stengiuosi kiekvieną kartą labiau puoselėti savo meilę ir pagarbą gamtai“, – pasakojo trenerė Sandra.
Greito rezultato nebūna
Pasak S. Ruikaitės, didžiausias iššūkis ruošiant vaikus buvo treniruotėse sulaukti jų visų vienu metu, kai niekas neserga ar neišvykęs. Dailiojo čiuožimo meistrė prisipažįsta, kad pagrindinis lūkestis buvo taip perteikti idėją vaikams, kad šie ja patikėtų. Ir patikėjo.
Treneriui labai svarbu ugdytinius sudominti. Ne paslaptis, kad dabartiniai vaikai aktyviai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, o pastarosios pripratino vaikus prie greito rezultato, – tokia praktika persikelia į būrelius, sportą.
„Vaikus tenka mokyti ne tik dailiojo čiuožimo, bet ir supratimo, kad šiame sporte nebūna greito rezultato. Dailusis čiuožimas – tai nenutrūkstamas bandymų ir kartojimų procesas, kuris tiek fiziškai, tiek psichologiškai sekina. Šiuolaikiniams vaikams priimti momento nesėkmę yra sudėtinga. Dažnas nori pasiduoti… Tokiose situacijose gelbsti sukurtas tarpusavio ryšys, individualus dėmesys“, – pasakojo dailiojo čiuožimo meistrė. – Dėl minėtos problemos dažnai kalbuosi su vaikų tėvais. Šis sportas išties sunkus, tačiau kalbantis galima viską išspręsti.“
Choreografė Gabrielė atkreipė dėmesį, kad šiandieniniai vaikai be galo jautrūs ir labai palaikomi tėvų. Bėda tik ta, kad šokius visuomenė vis dar laiko nerimtu užsiėmimu, nors daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad šokis gerina žmogaus pažintinę, emocinę veiklą, priartina prie savo kūno pažinimo ir asmenybės formavimosi.
„Dabartiniame laikotarpyje, rodos, žmonėms nieko netrūksta daiktine prasme, tačiau svarbu puoselėti pamatines vertybes, grąžinti prie tautos vertybių ir skatinti pažvelgti į savo pačių atėjimą. Mes visi atėję iš gamtos“, – mintimis dalijosi Gabrielė.
Pedagogės džiaugiasi, jog per du mėnesius pavyko įgyvendinti kūrybinį sumanymą, kuris patiems vaikams suteikė daug džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Trenerė Sandra skatina kiekvieną mokinį savyje atrasti vidinį menininką. Būtent meniniai atradimai – štai kas džiugina trenerius ir vaikus.
„Svarbiausia – priminti kiekvienam mokiniui, kad jis gali viską, o ribos yra tik mūsų pačių sugalvotos, – akcentavo Sandra. – Įkūrusi savo mokyklą supratau, kad galiu kurti taip, kaip noriu, iškelti savo idėjas ir kartu su mokyklos bendruomene jas įgyvendinti. Dailusis čiuožimas yra ne tik sportas, skirtas varžyboms, tai erdvė kiekvienam.“
Paklaustos, kaip „susidraugauti“ šokiui ir dailiajam čiuožimui, kur skiriasi technika ir išmanymas, meistrės, sako, niekada neinančios lengviausiu keliu. Choreografė G. Raudytė pasakojo, jog jos asmeninė pažintis su dailiuoju čiuožimu prasidėjo prieš trejus metus, kai trenerė Sandra pakvietė vesti šokių pamokas čiuožėjoms, toliau sekė darbas su čiuožėjų programomis.
„Mano pagrindinė užduotis buvo sudėlioti choreografiją, rankų judesius ir kitus įdomius momentus jau trenerės pastatytoje programoje. Prisipažinsiu, prieš pradėdama dirbti neturėjau praktikos dailiojo čiuožimo srityje. Esu dėkinga Sandrai už pasidalijimą patirtimi, pamokymus. Vis dėlto kai pradedi suprasti dailiojo čiuožimo judesio momentus, suvoki, kad šis sportas turi daug bendro su šokiu“, – sakė Gabrielė.
Problema – finansai
Matydami gražų meno fasadą retai kada susimąstome apie problemas, su kuriomis susiduria menininkai. Ne išimtis ir dailiojo čiuožimo, šokio disciplinos. Trenerė S.Ruikaitė tikino, jog dailiajame čiuožime problema būna apskritai gauti ledo ne ankstyvu ir ne vėlyvu dienos laiku, nes Vilniuje yra labai daug sportuojančių vaikų.
Anot Sandros, didelė ledo kaina suspaudžia į rėmus ir dauguma repeticijų tenka daryti salėje, kurioje judesiai ir erdvė labai skiriasi nuo ledo. „Taigi po repeticijos salėje niekada nežinome, ką pamatysime ant ledo, kaip greitai vaikai judės, – dėl šios priežasties pats parengimas sudėtingėja“, – dėstė pašnekovė.
Gabrielė, atliepdama apie kūrėjų problemas, sakė, jog pagrindinė problema yra ribotas, ypač pradedančiųjų, kūrėjų finansavimas. Pradedančiojo kūrėjo stipendija skiriama tik kartą metuose. Beveik visus projektus finansuoja rėmėjai arba vaikų tėvai.
„Dažnu atveju pats menininkas remia save ir stato darbus iš kitų darbo atlyginimų. Tai liūdna realija. Norisi tikėti, kad menas pasidarys lygiai toks svarbus, kaip ir informacinės technologijos“, – vylėsi choreografė. Nepaisydamos sudėtingos menininkų būties, meistrės pažada ir toliau kurti, nes tai – jų pašaukimas.
„Labai myliu Lietuvą, jos turtingą ir įdomią kultūrą, čia tiek kūrybinio potencialo! Tikrai žinau, jog šia tema dar kursiu“, – neabejojo Gabrielė.
Antrasis spektaklis „Amžinybės giria“, kur bus plėtojamos oro ir ugnies temos, numatytas ateinantį pavasarį.
Šokių mokyklos „Way of move“ ir dailiojo čiuožimo „Ledynas“ inf.
