Paskutinį kartą čia lankiausi, kai mane paauglystėje atvežė tėvai. Tai buvo kažkur 1999-aisiais, kai buvo organizuojama akcija „Atiduok Europai seną televizorių“.
Tautiečiai, tarp jų ir mes, suvežė kelis tūkstančius senų aparatų iš įvairiausių miestų ir miestelių (mes senelio televizorių vežėm iš Aukštaitijos), iš kurių buvo sukurtas medžio formos televizorių labirintas.
Nuo to laiko praėjo nei daug nei mažai – ketvirtis amžiaus ir aš čia grįžau su savo atžalomis. Smalsu buvo viską atrasti suaugusiojo akimis, galų gale, pagaliau pamatyti ir tą iš televizorių sukurtą skulptūrą-medį, kuri net „Guinness World Records“ pripažinta didžiausiu tokiu kūriniu pasaulyje.
Europos parkas yra daugiau nei 30 metų gyvuojantis vienintelis toks muziejus po atviru dangumi, suteikiantis galimybę patirti meną gamtoje. Apžiūrinėti skulptūras miškų apsuptyje vienareikšmiškai sužavėjo mano šeimyną.
Kaip ir tai, kad parke, skirtingai nei daugumoje meno galerijų ir muziejų, galima lakstyti, garsiai juoktis, čiauškėti, užkandžiauti ir netgi atsivesti keturkojį augintinį. Eksponatus galima į valias čiupinėti rankomis, su jais susilieti patiriant žemės drebėjimą ar lyg voverei sukant geležinį gyvenimo ratą.
55 hektarus užimančiame parke vaikščiojome tris valandas ir tikrai dar ne visas skulptūras aplankėme ir apžiūrėjome. Čia daugiau nei šimto šiuolaikinio meno kūrinių kolekcija.
Tarp jų vienų žinomiausių šiuolaikinio meno pasaulio atstovų, kaip M. Abakanowicz „Neatpažinto augimo erdvė“, Sol leWitt „Dvigubo negatyvo piramidė“, D. Openheimo „Krėslas baseinas“.
Taip pat ir Japonijos ir kitų Azijos, JAV ir Pietų Amerikos, įvairių Europos šalių kūrėjų darbai. O kur dar lietuvių Broniaus Vyšniausko, Vytauto Kašubos, Liongino Virbicko, Evaldo Pauzos, Tado Gutausko kūriniai!
Vasara – kelionių metas. Mano palinkėjimas būtų, kad planuodami atostogas nepamirštumėte, kad ne tik užsienyje, bet ir mūsų krašte yra daug įdomių ir praturtinančių vietų, kurias išties įdomu atrasti.
Pasidalinkite savo atrastomis vietomis ir jūs!
