Vaikai nuramino ir pasakė, kad duos man pajausti ne laukinio, o muzikinio metalo skonį. Eina anie peklon, tai čia jaučiau, kad tai kažkas baisiau nei „bachūrų“ metalu pakrauta fūra.
Vaikai vėl nuramino ir įkalbėjo pabandyti pasijusti šių dienų metalistu ir atėjau į „Rammstein“ koncertą.
Skaičiau vieno piliečio rašinį, kuris net „Rammstein“ koncerte negali ištrūkti iš sovietinės praeities. Gerbiamasis, jau 30 metų praėjo. Atėjus į tokį koncertą reikia siausti, šėlti arba eiti namo.
Atvažiavome penkiese. Dukra, sūnus su drauge ir mes su žmona.
Atvažiavome apie 18 valandą. Į vidų patekome be problemų. Taip, dėl atributikos stovėjome apie dvi valandas, bet koks skirtumas, kur stovėti. Spėjome nusipirkti iki koncerto pradžios ir pradėjome šėlti. Turiu pasakyti – užvedė muzika, efektai, ir šėlau kaip jaunuolis. Sūnus sakė, kad jei nebūtų matęs, nebūtų patikėjęs, kad tėvukas 60+ taip įsijaus. Pasijutau lyg Pragaro diskotekoje, bet pozityvaus pragaro. Žingsnių skaičiavimo programėlė priskaičiavo 12700 žingsnių. Sutiksite, kad tai jėga.
Išėjome iš koncerto be problemų. Mašiną buvome pastatę už 2 km, tai neskubėdami parpėdinome.
Buvome užsisakę „apartamentus“ (tik už 80 €) Kaune prie Laisvės alėjos ir apie trečią valandą gulėjome lovose. Ryte dar pasivaikščiojome po Kauną, ir – namo į Jakų kaimą šalia Klaipėdos.
Nė kiek nesigailiu, nes pasišėlau už visą nugyventą gyvenimą, nes tai buvo tikra, bent jau man taip pasirodė, Pragaro diskoteka.
