Nors tarifas pabrango, tvarkos nematyti.
Karoliniškių mikrorajono gyventojo atsiųstoje nuotraukoje matoma, kad atliekų konteineriai perpildyti.
Pakuotės iš popieriaus ir plastiko, vienkartiniai indai maistui išsinešti, nereikalinga tekstilė – tokį vaizdelį mato miegamojo rajono gyventojai, įsukę į daugiabučio kiemą.
„Jau labai seniai esu Vilniaus miesto gyventojas. Dvigubai pabrangęs šiukšlių išvežimas sostinėje yra lyg pasityčiojimas.
Savivaldybė viską verčia ant šiukšlininkų, o tie viską grąžina atgalios.
Rašiau, skambinau gal 20 kartų įvairiais telefonais, nekalbėjau asmeniškai tik su Šimašium.
Viso to pabrangimo rezultatas matomas štai šioje nuotraukoje.
Vaizdelis – Karoliniškėse, netoli rajono poliklinikos. Labai norėčiau, kad Vilniaus miestas būtų tinkamas ne tik komercinei šiukšlių struktūrai, bet ir piliečiams“, – rašė lrytas.lt skaitytojas Tautvydas.
Vilniuje daugiabučių gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio 1-osios pabrango 70 proc., nuosavų namų gyventojams – 60 procentų.
Po to, kai praėjusiųjų metų gruodį savivaldybės taryba baigė tvirtinti atliekų išvežimo tarifus, 60 kvadratinių metrų buto gyventojas šįmet už šiukšles per mėnesį moka 4,79 euro – dviem eurais daugiau nei 2019-aisiais.
Bendras atliekų sutvarkymo tarifas sostinėje šiais metais kils beveik 38 proc. iki 160,5 euro už toną, jį sudarantis mišrių komunalinių atliekų surinkimo tarifas didės 2,5 karto iki 42 eurų už toną.
