Iš vienam prekybos tinklui priklausančios parduotuvės parsinešusi 10 kiaušinių dėžutę moteris nutarė dalį jų nudažyti svogūnų lukštais.
Į puodą jonaviškė sudėjo penkis kiaušinius.
„Vienas iš jų buvo šiek tiek sunkesnis, bet visas po vandeniu nepaniro.
Kai vanduo užvirė, šis kiaušinis trūko – staiga iš puodo pasklido smarvė, o iš paties kiaušinio pradėjo veržtis paukščiuko kūnas.
Kad tuo tikrai įsitikinčiau, reikėjo šiek tiek prakrapštyti lukštą. Šis procesas vos nekainavo sąmonės praradimo“, – nemalonius įvykius prisiminė jonaviškė.
Kitus keturis kiaušinius jonaviškė net netikrinusi iššveitė šiukšliadėžėn, o kiaušinį su viščiuko kūnu nufotografavo, suvyniojo ir kaip įrodymą padėjo į šaldymo kamerą.
Naujienų portalo lrytas.lt redakcijai atsiųstoje nuotraukoje – vaizdelis ne silpnų nervų žmonėms.
Taip pat moteris saugo ir likusius 5 kiaušinius iš tos pačios dėžutės. Vieno jų paviršius – ruplėtas, nelygus. Ant visų jų matyti paukštyno atspaudas.
Įmonėse – nė vieno gaidžio
Kaip galėjo atsitikti, kad į prekybą pateko apvaisintas vištos kiaušinis? Tai pakomentuoti portalas lrytas.lt paprašė kiaušinius parduodančių įmonių atstovų.
Bendrovės „Groward Group“ kiaušinių verslo vadovas Tomas Rumelaitis teigė, kad situacija, kai po lukštu randamas ne valgomas vištos kiaušinis, o jau išperėtas viščiukas, šiuolaikinių paukštynų produkcijoje išties menkai tikėtina.
„Štai, pavyzdžiui, skirtinguose mūsų paukštynuose laikoma milijonai vištų, tačiau tarp jų nerasite nė vieno gaidžio. O gamtos taip sutverta, kad norint išperėti viščiuką, reikia ne tik vištos, bet ir ją apvaisinančio gaidžio.
Tuo metu norint, kad dedeklės dėtų kiaušinius, gaidys visai nereikalingas“, – pasakojo T.Rumelaitis.
Pasak jo, įmonėse valdoma visa gamybos grandinė, tad galima pilnai garantuoti pirkėją pasiekiančių kiaušinių kokybę.
„Paprastai tariant, viską darome patys – nuo pašarų paukščiams gamybos ir paukštynų priežiūros iki kiaušinių rūšiavimo mūsų įmonėje ir pristatymo į prekybos centrus.
Kiaušiniai pakavimo metu yra rūšiuojami moderniais automatiniais rūšiavimo ir kokybės patikros įrenginiais, kur jie pereina net 5 skirtingus patikros etapus. Tikrinamas kiaušinių dydis, švara, galimi įtrūkimai ir atitiktis kitiems kokybės kriterijams.
Būtent todėl tokia situacija, kad tarp jų įsipainiotų kiaušinis su viščiuku, sunkiai įsivaizduojama“, – patikino T.Rumelaitis.
Tikimybė – viena iš milijono
„Tikimybė, kad tarp kiaušinių rastume ir embrioną – viena iš milijono“, – teigė Ilzenbergo dvaro ūkių, parduodančių kiaušinius, koordinatorius Martynas Laukevičius.
Pasak jo, griežtai reikalaujama, kad kiaušiniai iš gūžtų būtų renkamai kasdien. Radus kiaušinį bet kur kitur, jis sudaužomas ir utilizuojamas kaip pašaras.
Jonaviškės istoriją M.Laukevičius galėtų paaiškinti taip: „Galbūt kas nors, dirbantis pramoniniame paukštyne, specialiai į dėžutę įdėjo „ne tą“ kiaušinį, bet tai sunkiai tikėtina. Kur kas įtikinamesnis variantas, kad kiaušiniai buvo pirkti ir iš parduotuvės, ir iš močiutės. Kažkuriame etape jie susimaišė.“
M.Laukevičiaus teigimu, kiaušinius perkant iš kaimo žmonių pasitaiko, kai tarp maistinių kiaušinių aptinkami ir perimi.
Pasak M.Laukevičiaus, Ilzenbergo ūkyje visas procesas suorganizuotas taip, kad būtų eliminuota net menkiausia rizika patiekti netinkamą kiaušinį – 2 tūkstančiai vištų turi erdvius, pilnus įvairių, natūralių žolynų diendaržius, smėlio vonias praustis, akmenukų ir žvyro lesalines geresniam virškinimui, daug laktų tupėjimui ar gūžtų kiaušiniams dėti. Patalpos yra gerai vėdinamas, o lesinimo ir girdymo linijos patogios.
„10 mūsų ūkyje surinktų kiaušinių kainuoja 3,6 euro, o tai bene dvigubai daugiau, nei įprasta.
Produkcijos kainą lemia vištų gerbūvio bei dideli subalansuoto, kokybiško pašaro kaštai. Branginame reputaciją, negalime rizikuoti, todėl dėl visų šių priežasčių bet koks „ne ten“ padėtas kiaušinis utilizuojamas“, – kalbėjo ūkių koordinatorius.
„Mano žemiškas patarimas – žiūrėkite ar ant kiaušinių yra žymos, o tai yra ir garanto ženklas, kad jis šviežias“, – patarė M.Laukevičius.
