Įsigijo būstą
Kiauras stogas, nuvarvėjusios sienos, jokios garso izoliacijos nuo kaimynų, niekuo nesirūpinantis administratorius ir meluojantis pardavėjas – tokia, kaip paaiškėjo, yra realybė.
Pirmąkart apžiūrėdama savo būsimus namus Vilniaus senamiestyje akivaizdžiai padariau klaidą, nes nepakankamai tam pasipuošiau. Butą man rodžiusi moteris buvo nudelbusi į mane niekinantį žvilgsnį, vis skubino greičiau suktis – būsto juk vis vien nepirksiu.
Reikėjo patikėti pranašišku ženklu ir bėgti iš ten kuo toliau, bet butą visgi nusipirkau. Nors namą statė kažkokia visiškai negirdėta įmonė, o pardavėja paliko, švelniai tariant, siaubingą įspūdį, mane sugundė nuostabi vieta ir senamiesčio kaimynystė.
Šiandien draugams, kurie ieškosi buto, vis pasakoju istoriją, kaip gražiai mane apgavo. Visi mes norim nusipirkti kuo pigiau, bet aš jau pasimokiau: rinkitės ne tik pagal vietą, kainą ar gražią vizualizaciją, bet ir žiūrėkite, iš ko perkate. Didelės ir žinomos įmonės, statančios jau ne pirmą pastatą, gal nedrįstų taip įžūliai meluoti, o mažoms, dingstančioms po pirmų statybų – viskas vienodai.
Moka, kiek užsimano
Pradėkime nuo to, kad gyvendama savo naujos statybos 70 kv. m. ploto bute kas mėnesį vien administracinių mokesčių sumoku apie 50–60 eurų. Draugai sako – kaip tau gerai, šildymas reguliuojamas, gali sutaupyti. O aš jiems atsakau, kad administraciniai mokesčiai mūsų name – nereguliuojami. Namo administratoriui mokame keliskart daugiau nei likę vilniečiai, o taip yra tik todėl, kad esame gudrios šio pastato plėtotojo schemos įkaitai.
Kai pirkau butą, man sakė, kad pradžioje, kol viskas bus įrengta, namą administruos konkreti įmonė, kurios direktorė – ta pati moteris, kaip ir namo plėtotojo. Žinau, kad pradžiai, kol reikia viską sužiūrėti ir sutvarkyti, administratorius paskiria nemažai plėtotojų, todėl nesistebėjau ir nesiginčijau. Čia padariau dar vieną klaidą.
Pardavėjai žadėjo, kad greitai galėsime patys pasirinkti bet kokį, pigesnį administratorių. Visgi, kaip paaiškėjo vėliau, pasirašėme sudėtingą jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią administratorių galėtume pakeisti tik tuo atveju, jei visi 170 gyventojų gautų notaro patvirtinimus, joje yra ir kitų teisinių niuansų. Taigi, kol kas mokame tiek, kiek užsimano butus mums pardavusi įmonė.
Jau trejus metus kariaujame – rengiame susirinkimus, pasirašinėjame susitarimus, bendraujame pasitelkę teisininkus: administratoriaus pakeisti vis dar nepavyko. Net į susitikimus jie neateina, atsiunčia advokatus – tikriausiai bijo pažiūrėti mums į akis.
Statytojas tapo priešu
Administratorius, kuris pats ir statė mano namą, aišku, neturi jokios motyvacijos uoliai dirbti. Todėl baisus plėtotojo paliktas statybų brokas – prasta garso izoliacija, varvantys stogai – mūsų naujuose namuose yra neremontuojami jau ne vienus metus, nepaisant nuolatinių mano kaimynų skundų. Šią vasarą po liūčių viskas išvis plaukė.
Ką jau kalbėti apie tai, kad mūsų administratorius tiesiog ėmė ir pasisavino vidinę namo gyventojams skirtą gatvę – dabar ji be jokio išankstinio perspėjimo yra rezervuota jų įmonei. Nepraneša to paties asmens vadovaujama statybų įmonė mums ir apie būsimus statybų darbus šalimais. Man tai – nedidelė problema, bet butus čia nusipirko daugybė jaunų šeimų, auginančių mažylius, klykiančius per naktis dėl per plonas sienas sklindančio nesiliaujančio gretimų statybų triukšmo.
Labai bjaurus toks dviveidiškumas: graži interneto svetainė, gražūs žodžiai joje apie rūpestį gyventojų poreikiams, o iš tiesų – statybos dieną ir naktį, varvantys stogai, jokio dialogo ir milžiniškos kainos.
Labai džiaugiuosi savo kaimynais, puikia namų vieta – visa tai skatina ir toliau kovoti, užuot tiesiog išsikrausčius kitur. Bet niekam kitam nelinkėčiau patekti į tokią situaciją, kai tavo būsto statytojas tampa pikčiausiu priešu.
