Apsilankė Kernavėje ir nuo pamatytų vaizdų pasidarė gėda prieš užsieniečius

Tai yra pirmoji Lietuvos sostinė, kur įkurtas archeologijos muziejus, piliakalniai – „Unesco“ saugoma teritorija. Kernavė kasmet sulaukia tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Tai viena lankomiausių turistinių vietų Lietuvoje.

Ši unikali vietovė – tikras XXI a. fenomenas. Važiuojant į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtrauktą Kernavės archeologinę vietovę, jokių išskirtinių kelio ženklų nėra. Važiuojant automobiliu į miestelį reikia pasukti įskaičius baltą užrašą mėlyname ženklo fone (žyminčiame gyvenvietę ) „Kernavė 1 km.“. 

Atvykus į Kernavę viešuoju transportu lankytojams tenka išlipti prie kryžiaus, kuris žymi miestelio centrą ir autobusų stotelę. Šis neįprastas miestelio stotelės žymėjimo būdas gan sunkiai suvokiamas ne tik lietuviams, bet ir užsienio turistams iš Vilniaus atvažiavusiems į Pirmąją Lietuvos sostinę. 

Šią stotelę turistai dažniausiai tiesiog pravažiuoja. Tuomet vairuotojai dažniausiai maloniai juos išprašo oficialioje stotelėje, taip pat be jokių civilizuotų žymėjimų į Kernavės miestelį ar archeologinę vietovę, žemėlapio.

 Grįžtant iš Kernavės į Vilnių mikroautobuso reikia laukti prie pagrindinės gatvės, kur irgi jokios nuorodos į stotelę net nėra, nei suolelio, nei grafiko. Oficialioje stotelėje, kuri yra praktiškai už miestelio ribų – viešasis transportas mikroautobusai pakeliui į Vilnių dažniausiai nesustoja.

Iš Vilniaus kasdien paskutinis mikroautobusas į Kernavę išvažiuoja 18.30 val. Tai reiškia, kad miestelio gyventojai nei savaitgaliais, nei darbo dienomis negali lankytis ir sostinėje vykstančiuose pramoginiuose ar kultūriniuose renginiuose, kurie dažniausiai prasideda 17–19 val. 

Tad kaip grįžti į miestelį vėliau vakare (21 ar 22 val.)? Autobusų grafikas visiškai nelogiškas ir galbūt net pažeidžiantis žmogaus teises. Net oficialių švenčių metu (Joninės, Senųjų amatų dienos Kernavėje), kai į Kernavę suplūsta tūkstančiai žmonių, transportas iš, ar į Vilnių, nevažiuoja dažniau (pavyzdžiui, kas valandą) ir mikroautobusas, kuriame, jei neklystu, yra 12 sėdimų vietų, negali paimti visų norinčių patekti į Kernavę ir išvykti iš jos, o tie, kurie sugeba į jį įlipti, važiuoja susigrūdę (20– 30 keleivių) ir tikrai apgailėtina, kad nei Širvintų savivaldybė, nei autobusų parkas, nei kitos atsakingos institucijos negali suderinti grafiko taip, kad švenčių metu į Kernavę bent vietoje mikroautobuso kursuotų autobusas. 

Tradicinė šventė Užgavėnės, Kernavėje išsaugojusi gyvą ir autentišką tradiciją, viešuoju transportu taip pat nepasiekiama. Pavyzdžiui, miestelio šventė prasideda 17 val., atvykti, sudalyvauti šventėje ir grįžti į Vilnių viešuoju transportu neįmanoma. Viešo susisiekimo prasme, Kernavė, šiuo metu, yra visiškai atribota nuo Vilniaus. 

Miestelyje Lietuvos ir užsienio svečiams siūlomų paslaugų ir pramogų skaičius yra taip pat minimalus. Pėsčiųjų alėjoje nėra nė vienos kavinukės, kur galėtum atsigerti kavos ar pavalgyti, nėra gėlių ar suvenyrų parduotuvės, kitų turistus traukiančių vietų. 

Vasarą pirmadieniais miestelyje neveikia nė viena maitinimo įstaiga (miestelyje viena ir yra), viešasis tualetas, muziejus ir kt. 

Tačiau miestelyje dirba vienintelė parduotuvė, veikianti tarsi laiko mašinos principu, kur tave pasitinka netolimos praeities atmosfera dvelkianti aplinka, kibirai, botai (kaip tikroje sovietinėje ūkinių prekių parduotuvėje su degtine ir kiaulės ausimis vitrinose), paniurę, dar vis nesisveikinančių pardavėjų veidai ir pasibaigusio galiojimo laiko produktai. 

Klientai nemaloniai aptarnaujami, pardavėjos nemoka angliškai, ir t.t. Gėda, kad mūsų šalies svečiai priversti joje lankytis, nes kito pasirinkimo Kernavėje nėra.

Kernavėje nėra ir bankomato, viešos interneto prieigos, visą 2016 m. vasarą neveikė biblioteka. 
Čia iki šiol nėra veikiančio turizmo informacijos centro. 

Miestelyje nėra jokiu nuorodų ar žemėlapių, kaip rasti į „Unesco“ paveldą įtrauktus Kernavės piliakalnius, muziejų ar kitas lankytinas vietas. Lankytojams nėra aišku, kad alėja, kurios gale bažnyčia veda į piliakalnius, o jie – už bažnyčios. 

Tačiau dauguma vietinių nešneka anglų ir kitomis užsienio kalbomis ir dažniausiai užsienio turistams į užduotus klausimus atsakyti negali. Beklaidžiodami svečiai foto objektyvuose fiksuoja Kernavės miestelio vaizdus. Miestelio centre stūkso turbūt nuo kolūkio laikų likę fermų pastatai. 

Atrodo, juose iki šiol veikia kiaulidė, dar yra malkų sandėlys. Teritorija nesutvarkyta, ir su šia Kernavės puse susipažįsta daugelis lankytojų, tarkim statant automobilį švenčių metu arba beklaidžiojant po miestelį ieškant piliakalnio.

Kita problema, 2016 m. miestelyje buvo uždaryta pradinė mokykla. Istoriniuose šaltiniuose Kernavės mokykla minima 1781 m. Joje tada mokėsi septyniolika mokinių. Ir nuo tų metų, pergyvendama įvairius laikotarpius, mokykla veikė. Neturėjo patalpų, jas nuomodavosi pas kaimo šviesuolius, bet mokykla veikė ir mokė to krašto vaikučius. 

Ir tik 1929 m. buvo baigtas statyti unikalus tipinės pradinės mokyklos pastatas, kuris ugdė vaikučius iki 2016 metų. Tai istorinės reikšmės pastatas, tokių Lietuvoje jau nebeliko, nors Antano Smetonos laikais jie buvo pastatyti keli. 

Vietiniai gyventojai bandė protestuoti ir įrodyti jos svarbą miesteliui siekiant išlaikyti ir pritraukti jaunas šeimas, suteikti išsilavinimą Kernavėje augantiems vaikams, saugoti architektūrinį, kultūrinį ir tautinį paveldą. 

Tačiau pradinė mokykla buvo uždaryta. Šis objektas – tai švietimo įstaiga, tačiau jos pastatas – architektūrinis paveldas. Ji įkurta prezidento Smetonos laikais, jo paties lėšomis.

Mokykla neseniai buvo renovuota, įrengtas sporto aikštynas (taip pat už europinius pinigus), nors ir puikiai pritaikytas krepšiniui ir kitai fizinio lavinimo veiklai, šiuo metu visiškai neeksploatuojama. 

Galbūt pradinę mokyklą reikėjo performuoti į multifunkcinį centrą, ar Lietuvos etno – kultūros centrą, kuris pritrauktų ne tik pradinukus, bet ir visų amžiaus grupių miestelio gyventojus ir svečius?

Iš visos Lietuvos mokyklų, ekskursijų metu vaikai vežami į Kernavę, bet joje net nėra medicinos punkto ar vaistinės. Iš Širvintų greitoji važiuotų apie pusvalandį. Per tokį laiką patyrus traumą ar kitą kritinę organizmo būklę, galima prarasti gyvybę. 

Moksleivių ekskursijas lydi įvairaus amžiaus pedagogai, tėveliai, socialiniai darbuotojai. Miestelį lanko ir atskiros turistų grupės, pavieniai asmenys tiek iš visos Lietuvos, tiek iš užsienio. Kernavėje, tam tikra prasme, visi lankytojai atsiduria pavojuje. Švenčių metu į Kernavę atvažiuoja tūkstančiai žmonių ir joje nėra medicinos punkto ar vaistinės!?

Kernavė vis dar tamsoje, tikrąja šio žodžio prasme, tuo galima įsitikinti vaikščiojant neapšviestomis miestelio gatvėmis ar pėsčiųjų alėja. 

Lankomiausiais mėnesiais, nuo birželio iki rugsėjo, kuomet šilta ir lankytojų būna net vėlų vakarą, miestelio gatvėse ir pagrindinėje alėjoje išjungtas apšvietimas.

Liūdna, bet savivaldybė neranda lėšų jos apšviesti. Galbūt tuomet savivaldybė turėjo informuoti Europos sąjungos atstovus apie esamą finansinę padėtį, parengti projektą ir prašyti lėšų naujiems žibintams? 

Galbūt Širvintų savivaldybė netikslingai skirsto lėšas, kad jų neužtenka apšviesti vienai lankomiausių turistinių vietų Lietuvoje? 

Musninkuose, kur gyvena 750 žmonių, apšvietimas vasarą išjungtas nebuvo, nes ten gyvena daugiau gyventojų, Kernavės miestelyje gyvena apie 250 žmonių. 

Ar pagal šią gyventojų statistiką Širvintų rajono savivaldybė skirsto lėšas ir vadovaujasi politika – jeigu Musninkuose gyventojų daugiau, ten iškelsime mokyklą, medicinos punktą, socialinę darbuotoją ir kitas miesteliui taip reikšmingas įstaigas, ten paliksime apšvietimą ir nekreipsime dėmesio, kad būtent Kernavė yra pats reikšmingiausias Širvintų rajono kultūros ir traukos centras? 

Deja, bet ne Kabalda (kur registruotas Kernavės informacijos centras), ne Musninkai ir ne Širvintų miestas yra toks reikšmingas Lietuvai objektas. Ir kol į Kernavę nebus žiūrima kaip į valstybinės reikšmės objektą, kokia ji ir yra, situacija nepasikeis. 

Šiuo metu pirmoji Lietuvos sostinė, viena iš saugomų „Unesco“ teritorijų, kompromituoja Lietuvą prieš visą pasaulį ir kenkia šalies įvaizdžiui. 

Lietuvai Kernavė ypač reikšminga, tai nuostabus gamtos kampelis, Neries vingiai, piliakalniai – „Unesco“ teritorija, miestelyje veikia vienas geriausių, jei ne geriausias, archeologijos muziejus visose Baltijos šalyse ir pritraukia tūkstančius lankytojų iš viso pasaulio. 

Kernavė vos už 30 kilometrų nuo Vilniaus. Joje nuolat rengiamos vestuvės, krikštynos švenčiamos kitos šventės. Tai vienas svarbiausių turistinių objektų Lietuvoje. Kernavė mūsų tautos istorijos simbolis.

Liūdna, kad tokia valstybinės reikšmės vieta, kaip Kernavė, daro gėdą Lietuvai prieš visą pasaulį. Dabartinis Kernavės įvaizdis nėra patrauklus nei užsieniečiams, nei vietiniams gyventojams. Jis galėtų pasikeisti, jeigu tam būtų sudarytos palankios sąlygos, europinės lėšos skaidriai pasisavinamos, sukurtos kultūrinės, pramoginės ir edukacinės erdvės sėkmingai veiktų, be kita ko būtų sukurtos naujos darbo vietos, sutvarkyta infrastruktūra pritrauktų dar daugiau lankytojų, miestelis klestėtų, o Kernavės įvaizdis garsintų Lietuvą, vardan Jos.

***

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė pabrėžė, kad Širvintų rajono savivaldybė, suprasdama Kernavės, kaip „Unesco“ pasaulio paveldo objekto svarbą, nuolat skiria lėšų Kernavės miesteliui tvarkyti, įgyvendina infrastruktūros gerinimo ir viešųjų erdvių tvarkymo projektus. 

„Kartu su Širvintų rajono savivaldybės kultūros centru organizuojami didžiulių turistų srautų sulaukiantys renginiai.

Norime atkreipti dėmesį, kad archeologinės vietovės šeimininkas yra Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, tiesiogiai pavaldus Kultūros ministerijai. 

Daugelis Jūsų surašytų klausimų nėra Savivaldybės kompetencija. Parduotuvių, vaistinės ar bankomatų įrengimu miestelyje Savivaldybė pasirūpinti neturi jokių galių – tai privataus verslo kompetencija. 

Savivaldybės galios reguliuoti viešojo transporto maršrutus yra ribotos dėl 2006 metais, rajoną valdant Valstiečių partijos merui V. Šimonėliui pasirašytos koncesijos sutarties. Esame kreipęsi į teismą dėl šios sutarties nutraukimo. Tikimės, kad procesą pavyks išjudinti“, – komentavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė.