Nukrėtė šiurpas
Prieš egzaminą labai nesijaudinau, nes jam buvau gana gerai pasiruošusi ir išsprendusi daugumą prieš tai buvusių egzaminų užduočių.
Pasitikėjimo savo jėgomis pridėjo tai, kad klausymo ir skaitymo dalyse dažniausiai nepadarydavau klaidų, o jei ir pasitaikydavo, tai viena ar dvi. Praėjusiais metais abiturientai labiausiai skundėsi neaiškiais kalbančiųjų akcentais, sudėtinga tartimi, tad maniau, kad ir mums šiemet teks susidurti su panašia situacija.
Deja. Šiemet irgi buvo kaltas ne nemokėjimas (nes anglų kalbos egzamine nėra formulių ar datų, kurias konkrečiai reikėtų įsiminti, čia arba moki, arba nemoki), o normalios kokybiškos įrangos trūkumas.
Mūsų gimnazija – didžiausia rajone, tad ji yra vienas iš egzaminų centrų. Įėjus į kabinetą perėjo šiurpas pamačius senas baltas garso kolonėles, kadangi kai tekdavo iš tokių ko nors klausyti, pokalbiai būdavo neaiškūs, girdėdavosi pašaliniai garsai.
Tai pastebėjau ne aš viena. Kita mokinė kreipėsi į vykdytojas išreikšdama susirūpinimą dėl klausymo dalies atlikimo kokybės, kadangi per tas kolonėles dažnai ko nors klausydavosi per lietuvių kalbos pamokas (tai buvo lietuvių kalbos kabinetas) ir net gimtąją kalbą buvo sunku suprasti: jos šnypštė, spengė, džiržgėjo.
Garsas nekokybiškas
Reguliuodamos garsą tam skirto įrašo metu, kai kalbama lietuviškai, jos atsakė, kad nieko padaryti negali, įrangos galimybių pakeisti nėra, todėl bus gerai.
Tačiau jau pirmi angliški sakiniai įvarė į neviltį. Viskas šnypštė ir traškėjo, reikėjo įsitempti, kad vien būtų įmanoma suprasti žodžius, jau nekalbant apie viso pokalbio esmės suvokimą, kai praktiškai nesigirdi jungtukų ir kitų trumpesnių žodžių. O aš sedėjau antroje eilėje.
Abiturientai galinėse eilėse skundėsi dar labiau už mus, sėdinčius priekyje. Mokytoja sakė, kad nesitaikstytumeme su bet kokiomis nesąmonėmis ir kad reikalautume kokybės. Tačiau kaip gali nesitaikstyti, jeigu buvo aiškiai pasakyta, jog įrangos pakeisti negalima?
Nes dar įspėjo, kad tie, kurie kels triukšmą, bus pašalinti iš patalpos. Tai beliko arba kentėti tragiškos kokybės įrašą, arba būti išmestiems ir apskritai nelaikyti egzamino. Smagu, ar ne?
Skundai nepadės
Nuėję pas direktorę buvome išpeikti už tai, kad nekėlėme triukšmo iš karto. Mus patikino, kad rašyti apeliacijos ir perlaikyti egzamino negalima – galima tik skųsti vykdytojas.
Bet kas iš to skundo, jei tai rezultatų nepakeis ir gimnazija naujos įrangos negaus? Taip pat buvo pasakyta, kad po stalu buvo padėta atsarginė priemonė – magnetofonas.
Vadinasi, gerai, kad tų baltų kolonėlių neiškeitė į dar senesnį ir prastesnį magnetofoną. Pasisekė tik tiek, kad tik vienoje iš penkių grupių buvo klausomasi per atsilikusią įrangą, nes kituose kabinetuose veikė normali, šiuolaikiška garso aparatūra. Tai štai mūsų, 14 kandidatų, situacija: balus nulėmė ne gebėjimai, o netinkama įranga. Stoti reikia šiemet, todėl liūdniausia šioje situacijoje tai, kad už 25 procentus egzamino įvertinimo (tiek sudaro klausymo dalis) iš tiesų yra ką kaltinti.
Gimnazijos „turtais“ nusivylusi abiturientė.
