Pirmasis geležinkelio tiltas per Ventą šioje vietoje pastatytas 1904–1905 m., jo liekanos matyti po dabartiniu, naujuoju, prieš dešimtmetį pastatytu tiltu. Dabar aiškiai matyti, kad karo metu tiltas buvo labai saugomas, o jo strateginė svarba buvo itin didelė. Sienos yra suvarpytos kulkų. Atsparios ugniavietės – keturių aukštų, ant stogų pastatyti bokšteliai, galbūt tai buvo kulkosvaidžių lizdai.
Apėmė baisus jausmas
Žmonės iki šiol tiki, kad ten vaidenasi, o vakarais galima išvysti kareivių vaiduoklius, išgirsti šūvių garsus.
„Neturiu žodžių papasakoti, kas ten dedasi vakare prieš vidurnaktį. Buvome ten nuėję su draugais. Girdėjome garsus, tarsi kažkas būtų viduje, bildesį. Pro langelį pamatėme kažkokį sunkiai įžiūrimą atvaizdą. Paskui į mane kažkas metė akmenį... Jis atskriejo iš tos pusės, kur matėme keistą atvaizdą. Gerai, kad spėjau pasilenkti.
Atrodė, kad mane kažkas smaugia. Pradėjo trūkti oro, riedėti ašaros. Atrodė, lyg kažkas mane laikytų. Tikrai šito niekam nelinkėčiau... Ten labai baisu“, – pasakojo mergina.
Apie ten matomus paslaptingus vaizdus ji sužinojo iš draugo: „Buvo įdomu pamatyti savo akimis tai, ko visi taip bijo.
Pirmą kartą atvažiavus pasigirdo garsas, lyg būtų nukritęs didžiulis akmuo. Išgąsdino ne garsas, o tai, kad nematėme nieko, kas galėjo jį numesti. Tąkart skubiai išvažiavome namo, buvo labai nejauku ir baisu.
Nepaisydami to, kitą vakarą vėl patraukėme ten. Nedrąsiai žvalgėmės, kol žvilgsnį prikaustė iš pastatų žygiuojantys kareiviai.
Iš karto neišsigandau, pamaniau, kad tai tik mano vaizduotė krečia pokštus, įsibėgėjusi fantazija dėl noro pamatyti kažką antgamtiško. Todėl užsimerkiau, po kelių akimirkų pamačiau tą patį vaizdą. Kareiviai atrodė lyg šešėliai. Išgirdau, kaip ir draugai aplink išsigandę, todėl nieko nelaukdami sėdome į automobilį ir išvažiavome. Iki dabar nesupratau, kas ten įvyko, bet tai atrodė labai tikra.“
Tiltas, apsuptas „Vaiduoklių slėnio“
Tačiau vaiduoklius ant šio tilto matė tikrai ne visi vietiniai. „Esu buvusi ant to tilto ir dieną, ir naktį. Tikrai esu įsitikinusi, jog ten nesivaidena, vėjas pučia per visus kampus, žvėreliai sukrebžda, ir viskas“, – teigia gyventoja.
Daugelis su ja sutinka, tačiau yra žmonių, kurie tvirtai tiki tuo, ką matė, ką girdėjo: „Internete rašo, kad ten tikrai vaidenasi mirusių karių vėlės ir girdėti šūviai. Man vienam pačiam ten tikrai baisu vaikščioti.“
Yra daug mitų, šiurpių pasakojimų apie vykstančius antgamtinius ir sveiku protu nepaaiškinamus darinius, pasireiškiančius šalia šio tilto. Kai kurie žmonės sąmoningai aplenkia vadinamąjį „Vaiduoklių slėnį“ – mistišką vietovę, likusią po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo žudynių ir žmonių kankinimo vieta.
„Mitais nelabai tikiu, tačiau tikiu, kad ten nejauku. Vaikštant ten galima rasti iš šakų ar pagaliukų surištus kryželius. Sako, kad taip žmonės saugodavosi nuo vaiduoklių. Viena ten nesilankau“, – kalbėjo netoli gyvenanti mergina.
