Dušo durys prasivėrė. Prieš tai dvi merginos už jų girdėjo vyrišką balsą, todėl nusprendė, kad būtent jo savininkas mėgina patekti į patalpą, o kai to padaryti jam nepavyko, pasigirdo ir beldimas.
„Pamaniau, kad pamiršom užsirakinti. Kadangi mano draugė maudėsi, nenorėjau, kad kas užeitų, todėl savo kūnu prirėmiau duris. Bildesys paaštrėjo ir iš kitos durų pusės mane kažkas pradėjo stumti“, – intriguojančią istoriją pasakojo internautė vienoje Lietuvos pokalbių grupėje.
Tačiau tai, kas nutiko po to, duris rėmusią merginą sukrėtė labiau, nei baimė būti užkluptai į dušą įsiveržusio vyro.
„Aš atsitraukiau nuo durų ir jos atsivėrė iki pačio galo, tačiau už jų nieko nebuvo. Iš išgąsčio pradėjau klykti“, – apie susidūrimą su neįprastu ir, anot jos, vaiduoklišku reiškiniu, pasakojo ji.
Internautė tikino, kad šis nutikimas itin išgąsdino ir ją, ir draugę. Tai, kad už durų nieko nebuvo, merginoms pasirodė be galo šiurpu.
Namuose dėjosi keisti dalykai
Išvydę keistus reiškinius, žmonės linkę tai sieti su paranormaliais reiškiniais. Akivaizdu, kad priežasčių tam išties yra.
Vienas internautų Lietuvos diskusijų forume tikino, kad tariamus vaiduoklius mato jau nuo 5-erių metų. Pirmą kartą dar vaikystėje išvydęs tariamą keistą būtybę, jis nesuprato, ką pamatė, tad tai prisiminė tik po to, kai jau suaugęs su neva paranormaliu reiškiniu susidūrė antrąkart.
„Prabudau naktį, norėjau pasiimti savo telefoną ir pažiūrėti, kiek valandų. Tik staiga matau – kažkas šalia kėdės stovi. Pagalvojau, brolis. Vėl užmigau, bet išgirdau, kad brolis mano knarkia. Tad atsikėliau pasižiūrėti, kas ten, ir matau, kad berniukas, gal vyras stovi“, – tikino jis.
Internautas atskleidė, kad po to karto namuose ėmė dėtis keisti dalykai: jo mama ir brolis naktimis pradėjo girdėti žingsnius.
Perskaitę to vaikino istoriją, atsirado ir daugiau pasidalinusių savo patirtimi apie tariamus vaiduokliškus reiškinius.
„Pirmą kartą vaiduoklis norėjo nutraukti užklotą, bet tada aš atsikėliau ir pajutau, kad jis šalia manęs. Aš labai bijojau. Pašokau ir įsijungiau šviesą, kad tas kažkas manęs nepagriebtų“, – sakė kitas internautas.
Tokiomis patirtimis pasidaliję diskusijų dalyviai neretai sulaukdavo pašaipų, tačiau įdomu ir tai, kad kai kurie imdavosi nagrinėti situacijas ir net pateikdavo savo paaiškinimus. Anot jų, dėl tų įvykių kaltos anapusinės būtybės, nerandančios vietos žemėje, todėl gąsdinančios gyvuosius.
Įtikėjimo galia
Tačiau į klausimą, kodėl žmonės linkę matyti vaiduoklius, atsakymas gali būti ir ne toks paslaptingas bei apipintas mistika.
Kai kurie mokslininkai neatmeta galimybės, kad vaiduokliai egzistuoja ir tikina, jog jų tyrinėjimui tereikia sukurti pakankamai jautrius prietaisus, tačiau kiti neigia vaiduoklių egzistavimą ir pateikia racionalius paaiškinamus, kodėl žmonės gali manyti, kad mato vaiduoklį ar susiduria su reiškiniu, kurį neva lėmė būtybės iš anapusinio pasaulio.
Psichologai teigia, kad kai žmogus įtiki, jog kurioje nors vietoje vaidenasi, jis ima ieškoti to įrodymų. Ir būtinai randa. Tai gali būti šaltesnė oro temperatūra, keistas prisilietimo jausmas ar neatpažinti garsai.
Jei vieta, kurioje yra žmogus, nėra apgaubta paslaptingomis istorijomis, čia jis nepatiria baimės, nes į tokius pojūčius tiesiog nekreipia dėmesio.
Taip galima paaiškinti ir duše besimaudžiusių merginų įvykį, kai prasivėrusios dušo durys, trenksmai bei bildesiai įvarė joms tikrą siaubą.
„Įėjus į vidų tvyrojo nemaloni atmosfera. Dar pajuokavome, kad čia galima filmuoti siaubo filmus“, – apie tai, ką veikė dar prieš susidurdamos su siaubingu reiškiniu, pasakojo grupės dalyvė.
Akivaizdu, kad jau įžengusios į dušą, jos jautėsi labai nemaloniai. Tai, kad nuskambėjo juokelis apie siaubo filmus, tik įrodo, kad merginų galvose jau siautėjo vaizduotė, o ją dar labiau pakurstė galimai nuskambėjęs vyriškas balsas už durų.
Tačiau čia reikia pabrėžti, jog pastatas tikrai nebuvo tuščias, o pilnas mokinių. Tad trūko tik netikėtai nuo vėjo ar dėl nepakankamo privėrimo vėl atsidariusių durų.
Žinia, durys gali girgždėti, tad neaiškus garsas galėjo būti sumaišytas su beldimu ir taip susidarė įspūdis, tarsi darydamas duris kažkas beldžiasi.
Akys apgavikės
Kada žmonės paprastai mato vaiduoklius? Dažnai tai būna tamsus paros metas. Tam, kad vaizdas būtų geriau matomas, išsiplečia akių vyzdžiai (dieną jie susiaurėja), o žmogus į tamsą žiūrėti gali itin įtemptai. Pavargusios akys į nuovargį reaguoja atlikinėdamos nevalingus akies obuolio judesius. Žmogus jų nepajaučia, tačiau vis tiek ima matyti judančius objektus, kurie lyg ir turėtų būti vietoje. Taip susidaro judančių, bet neaiškių siluetų tamsoje vaizdas, dažnai tapatinamas su antgamtiškų būtybių pasirodymu.
Tad galima manyti, kad kita istorija apie staiga naktį šalia kėdės pasirodžiusį vaiduoklį galėjo būti ne kas kita, o kaip akių žaismas.
Tamsa ir šviesa – ne vieninteliai veiksniai, dėl kurių išsiplečia arba susiaurėja akių vyzdžiai. Tai lemia ir emocijos: streso, baimės, atsipalaidavimo, džiaugsmo pojūčiai.
Išsigandusio žmogaus akies vyzdys susitraukia, taip į akį patenka mažiau šviesos, o vaizdas naktyje gali dar labiau patamsėti. Dėl to gali susidaryti neaiškių objektų vaizdas (smegenys linkusios ieškoti veidų, pažįstamų daiktų ir kartais net iš atskirtų detalių sudėlioti atsitiktinį daiktą, veidą ar siluetą).
Tai, kad išsigandęs vaikinas pažvelgė į vietą, kur yra pastatyta kėdė, ir išvydo nugara nusigręžusio žmogaus siluetą, rodo, kad tai galėjo būti akyse susidaręs neaiškus atsitiktinis vaizdas dėl iš baimės susiaurėjusių vyzdžių.
Tai – ne vieninteliai pavyzdžiai, kuriais racionaliai galima pagrįsti iš pirmo žvilgsnio paranormalius, siaubą, baimę ir nerimą sukeliančius, tačiau iš tiesų moksliškai paaiškinamus reiškinius.
Galbūt vaiduokliai egzistuoja tik mūsų galvose?
