Tai – jau ne pirma nelaimė, kai Lietuvoje žūsta girtaujančių tėvų vaikai. Tačiau kol kas problemines šeimas prižiūrintys socialiniai darbuotojai palengvėjimo nepajus.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) rekomendacijas, 1 darbuotojas turėtų prižiūrėti apie 10 šeimų. Tačiau šio tikslo įgyvendinimui valstybės biudžete 2017-tiems metams lėšų nepakanka.
Kiek dar šalyje turės įvykti panašių nelaimių, kol jų atsiras?
Žūsta vaikai
Šių metų pradžioje, naktį iš sausio 1-osios į 2-ają įvykdytas nusikaltimas sukrėtė visą šalį. Kėdainių rajone, Saviečių kaime siautėjęs tėvas šulinyje nuskandino savo 2 metų sūnelį ir 4 mėnesių dukrytę. Kitiems 2 mažamečiams išsigelbėti pavyko tik per stebuklą – jie pasislėpė šieno kupetoje.
Teigiama, kad toje šeimoje ne kartą buvo girtaujama, sąlygos – prastos augti vaikams, ir tai nebuvo paslaptis. Tačiau iki tragedijos visų akys buvo lyg užrištos.
Saviečiuose tragediją patyrusi šeima prieš tai buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Degučių kaime žuvusio berniuko tėvų namuose taip pat yra yra lankęsi policijos pareigūnai. Skelbiama, jog vaiko motina ir tėvas bent kartą yra susimušę. Nelaimės dieną jie taip pat buvo girti. Kaip ir 12-mečio, kuris tapo 6-mečio žūties liudininku, motina.
Tad kas turėtų gelbėti vaikus ir kodėl nepavyksta to padaryti?
SADM teigė, jog darbą su šeimomis vykdo savivaldybės, o joms pavaldūs Vaikų teisių apsaugos skyriai (VTAS) ministerijai nėra pavaldūs, todėl galima suprasti, kad tai – ne tiesioginė SADM atsakomybė.
„Ministerijos darbuotojai gali rekomenduoti, konsultuoti ir pan.“, – sakoma ketvirtadienį „Bendraukime“ atsiųstame dokumente.
Savivaldybių socialinių paslaugų ir vaikų skyrių duomenimis, 2015 metų pabaigoje socialinės rizikos šeimų sąraše buvo užregistruotos 9157 šeimos. 2014 metais jų buvo daugiau – 9930.
Į šį sąrašą patenka tos šeimos, kuriose auga vaikai iki 18 metų, o jų tėvai yra girtaujantys, narkomanai, priklausomi nuo azartinių lošimų arba dėl socialinių įgūdžių stokos negeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Socialinės rizikos šeimoms priskiriamos ir tos šeimos, kuriose yra nustatyta laikinoji globa.
Lėšų nepakanka
SADM atstovai vardino darbus, kuriuos įstaiga nuveikė po to, kai šalį sukrėtė Saviečių tragedija. Pirmiausia – siekiama mažinti šeimų, su kuriomis dirba socialinis darbuotojas, skaičių.
Ministerija šių metų vasarį numatė, jog vienas socialinis darbuotojas turėtų dirbti ne daugiau kaip su 10 socialinės rizikos šeimų. Tačiau „atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės biudžeto 2017 m. projekte lėšų tam nėra numatyta, todėl šis siekis 2017 m. gali likti dar neįgyvendintas“.
Nuo 2016 metų kovo mėnesio socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, skiriamos lėšos profesiniams mokymams – supervizijoms.
„Supervizijų metu socialiniai darbuotojai turės galimybę spręsti emocinius ir psichologinius sunkumus, kurie iškyla darbo metu, todėl tai galima laikyti papildoma prevencine priemone profesinei rizikai valdyti (ypač psichosocialinei). Iš valstybės biudžeto savivaldybėms tam papildomai skirta 166 tūkst. eur.“, – teigė ministerijos atstovas.
Taip pat plečiama Vaikų dienos centrų veikla. Šiais metais jų finansuota 250, skirta 3 mln. 174 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad 2015 metais juos lankė 6825 vaikai. Prognozuojama, jog šiais metais paslaugas gaus apie 7 tūkst. vaikų.
„Vaikų dienos centruose teikiama dienos socialinės priežiūros paslaugos: vaikų maitinimas, laisvalaikio organizavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, psichologinės pagalbos vaikui ir krizinėje situacijoje esančiai šeimai teikimas, minimalios asmens higienos paslaugų organizavimas“, – tikino SADM atstovai.
Siūlo planą
Ministerija informavo, kad jau patvirtintas veiksmų planas. Jo uždavinys – darbo su socialinės rizikos šeimomis gerinimas ir vaiko teisių apsaugos užtikrinimas.
Pagal šį planą savivaldybėms siūloma organizuoti politikų, tarnautojų, organizacijų atstovų susirinkimus. Juose būtų aptariami darbo su socialinės rizikos šeimomis klausimai ir skirta savivaldybių biudžeto lėšų planui įgyvendinti.
Be to, patvirtintas ir bendras darbo su šeimomis tvarkos aprašas. Pagal jį turėtų būtų užtikrinta koordinuota socialinės paramos, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomenės bei teisėsaugos pagalba šeimoms.
„Savivaldybėms taip pat rekomenduojama sudaryti mobilias tarpinstitucines specialistų komandas, teikiančias neatidėliotiną kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai, bendruomenei, išgyvenančiai krizę jų gyvenamojoje aplinkoje“, – teigė SADM.
Ar gražūs žodžiai virs realiais darbais?
Dokumentuose planai ir darbai numatyti išties gražūs. Tačiau ar jie virs realybe ir bus užkirstas kelias panašioms nelaimėms?
Viena problemų, su kuriomis susiduria Vaikų teisių apsaugos skyriai – darbuotojų trūkumas, dėl kurio apsilankymai šeimose, įtrauktose į socialinės rizikos šeimų sąrašą, gali būti retesni, nei numatyta įstatymuose.
Akivaizdu, jog didelis krūvis tenka ir situaciją probleminėse šeimose stebintiems socialiniams darbuotojams, kurie po skaudžių nelaimių kaltinami aplaidžiu darbu. Tačiau jei 1 darbuotojui tektų ne daugiau kaip 10 šeimų, galbūt darbo kokybė būtų daug geresnė?
Gaila, kad geresnei jų darbo kokybei užtikrinti valstybės biudžete lėšų kol kas trūksta.
