Vyras feisbuke pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti glitus, didelę kirmėlę primenantis baltas objektas.
„Norėjau vaikams patiekti plovo, deja, bekepant mėsytę iš jos gabaliuko išlindo toks gražus padariukas...“ – ironizavo vyras.
Kaunietis pasakojo, kad mėsą pirko praėjusios savaitės viduryje ir iškart įdėjo į šaldymo kamerą.
„Po dviejų dienų žmona ją atšildė, susmulkino gabaliukais, pradėjo kepti ir va – toks siurprizas. Matyt, šalčiui padaras atsparus, kameroje nežuvo. Spėjame, kad jis kaip tik reagavo į karštį, nes pradėjus kepti išlindo lauk visu gražumu“, – pasakojo M.Ramanauskas.
Pasak pašnekovo, plovui pjaustyta kiaulienos sprandinė buvo supakuota vakuume.
„Mėsą pirkau per akciją, kelias pakuotes iš karto. Svarstome, kaip spręsti tą situaciją. Planuojame kreiptis į VMVT, pakuotę tos mėsos pasilikau kaip pavyzdį, jei prireiktų.
Greičiausiai perdirbimo įmonėje žarnyno kirmėlėmis užsikrėtęs darbuotojas čiupinėjo mėsą nenusiplovęs rankų ir jau paskui mėsoje išaugo ta kirmėlė“, – spėjo vyras.
Vis dėlto M.Ramanausko nuogąstavimai nepasitvirtino – vyras nuvežė savo radinį į VMVT Kaune, suėjo specialistai, apžiūrėjo ir nustatė, jog tai buvo ne kirmėlė, o sausgyslė.
Vis dėlto, kilus įtarimų dėl mėsos kokybės, visada reiktų kreiptis į specialistus.
„Mėsa yra greitai gendantis produktas ir labai svarbu, kad ji būtų laikoma ne tik tinkamoje temperatūroje (pagal teisės aktų reikalavimus atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip 7 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje), ne tik ne ilgiau, nei gamintojo nurodytas tinkamumo terminas, bet ir tvarkoma laikantis higienos reikalavimų“, – aiškino VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė.
„Kad gyvulio skerdiena nebūtų užteršta parazitais, kurių gali būti ir ant skersti atgabento gyvo gyvulio arba jo virškinamajame trakte, svarbu tinkamai atlikti gyvulio skerdimo procesą, laikytis visų higienos reikalavimų.
Mėsa gali būti užteršta ir išpjaustymo ar pakavimo metu, jei šie procesai buvo atlikti netinkamai higienos atžvilgiu. Pvz., taršos šaltiniu gali tapti netinkamai išplautos ir išdezinfekuotos patalpos, įranga ar net darbuotojai, nesilaikantys higienos reikalavimų. Taip pat gali būti panaudotos užterštos pakavimo medžiagos ir panašiai.
Vienareikšmiškai nekokybiškos (galbūt net ir nesaugios) mėsos rinkoje neturi būti“, – konstatavo V.Septilkienė.
