Žiūrinėjau feisbuką ir užmačiau tų „Londono Mamyčių“ pokalbį apie pinigus ir išlaidų pasidalijimą šeimoje. Čia įdomu – galvoju. Londone ar ne Londone, bet šeimą irgi turiu, biudžetą skaičiuojam. Susidomėjau, kaip kitos poros ir šeimos sprendžia finansinius klausimus.
Pirmiausia sužinojau, jog dalies mamyčių požiūris: vyras turi išlaikyti šeimą. Ir jis yra neginčijamas.
„Viską šiaip vyras perka, moka. Jis visada sako: taupyk, tavo alga – tau. Leisk drabužiams, batams ir visiems kitiems moteriškiems dalykėliams :)“, – rašė viena, o kitos jai prilaikino ir pakomentavo, kad va, koks geras tavo vyras.
Taip išeina, kad „moteriški dalykėliai“ – irgi privaloma biudžeto dalis, kurią vyras-auksinis-princas joms suteikia.
Kitos gyrėsi, kad gali prireikus net pasiimti vyro kortelę. Oho! Gal jeigu būnat geros mergaitės ir nekeliat skandalų, jus ir į lauką palakstyti išleidžia?
O paskui į diskusiją įsitraukė moteris, kurios nuomonė buvo išvis baisiausia. Aš truputį tikėjausi, kad gali ji internetinis trolis, bet paskui pamačiau, kad užsiregistravusi vardu ir pavarde, tai gal ir ne.
Žodžiu, ji skatino atsidėti po truputį pinigų nuo vyro, kad turėtum atsargai – jeigu kas. Kas šiaip būtų sveikintina idėja, jeigu ne dvi detalės. Moters įsivaizduojama priežastis, kodėl vyras gali dingti, tai ne šiaip skyrybos ar kito mirtis, o po gimdymo pasikeitusi pati mamytė!
Ji rašė, kad vyras bet kada gali pasakyt „Tavo kūnas pasikeitė“ ir išeit pas jaunesnę. Ir tada ta komentatorė dar paaiškino, kad žinoma, kūnas pasikeičia po gimdymo, o svarbiausiu žmogum tampa lėliukas, todėl vyrai to negali ištverti.
Kita detalė – ji nesiūlė taupyti savo pinigų. Ji ragino nemačiomis kiek nusukti nuo vyro algos ir į šoną sau atsidėti jo pinigus!
Tai va, ta moteriškė nemano, kad reiktų po gimdymo netapti perekšle ar skirti vyrui pakankamai dėmesio ir nepaversti kūdikio visatos centru. Ji nemano, kad reiktų vyrą rinktis tokį, kuris išvydęs strijas ant pilvo nepabėgtų. Ji nemano, kad reiktų kada nors gyvenime pačiai dirbti ir taupyti. Ne. Ji mano, kad geriausia išeitis nelikti basai – sutelkti dėmesį į vaiką ir nuknisinėti vyro, su kuriuo gyveni, pinigus.
Vienu žodžiu, perskaičiau, ką kalbėjo „Londono Mamytės“, ir supykino. „Supykino“ šaknis ta pati kaip žodžio „supykdė“, tai čia ir buvo kažkas tarp pasibjaurėjimo ir pykčio. Supykino dėl vištiško požiūrio, kad vyras tik tas, kuris išlaiko, supykino nuo žavėjimosi skudurėliais, kuriems gali išleisti visą algą, supykino nuo bobiškų pliurpalų, kokie geri tie turtingi vyrai...
O labiausiai – nuo nepagarbos patiems vyrams. Gyveni su žmogumi, gimdai jo vaikus, bet internete giriesi, kaip gali naudodamasi jo kortele įsigyti batų ir „moteriškų dalykėlių“? Ir dar naktį, kai jis miega, gražiai sau pasivagi 10 svarų „jeigu ką“?
Ir paskui jos pyksta, kad kiti apkalba, kad Lietuva iš jų juokiasi, jas aprašo. Tai ko čia stebėtis? Fu, tikrai bjaurios kalbos.
