Aptarnaujantis personalas per daug mandagus, per daug paslaugus, alkoholio pilnos lentynos ir jis, kad jį kur velnias nudangintų, nemokamas, o maisto tiek daug ir įvairaus, kad akys, rankos ir skrandis pavirsta į vieną didelį pilvą.
Ir, kas pikčiausia, negaliu suskaičiuoti, kiek išleidau maistui, įvairiems gėrimams, šokiams, renginiams, atrakcijoms, žaidimams ir net nežinau, kiek kainuoja pritūpimas ant puoduko, nes čia kaip utopinėje šalyje – viskas veltui, viskas įskaičiuota, viskas visą parą.
Jei trumpai – man čia nepatinka. Reikia lėkti į savo mielą euro Palangą. Ten broliai artojai, oi, atsiprašau, juk dabar ne Maironio epocha. Taigi, ten broliai turtuoliai lietuviškai šneka, ten skamba prie jūros rytietiškas keiksmas, paplūdimyje tvyro lietuviškas kvapas, numindytas ausis šaltoje jūroje vėdinti galima, čia miela ir lengva lietuviškai į tarpuakį gauti ir nesūrioje jūroje kruviną nosį nuplauti.
Na, o svarbiausia, čia viską lengva skaičiuoti. Kiek beliašui, kiek WC, kiek kvortai baltosios, kiek pametei, kiek nusuko ir kiek tiesiog nulupo. Čia gali pasijusti lietuvišku elitu tarp turtingo elito elitinėje Palangoje. Jei trumpai – „man čia patinka“ sušunku iš visų jėgų ir gaunu skaudų niuksą į šoną.
Pramerkiu akis ir pamatau paklaikusias žmonos akis.
– Tau liežuvis nušaš nuo tokių erezijų, – sušunka ant viso kambario.
Paglostau pilną pilvą, atsisėdu ant plačios patogios lovos krašto, keletą minučių pažiūriu lietuviškas žinias, ir įsitikinęs, kad rusai vis dar neužpuolė mūsų Seimo ir nereikia su lazda eiti į frontą, einu į balkoną. Nužvelgiu nuostabų vaizdą ir apima palaima, kad virš galvos nekybo lyg Damoklo kardas prezidentės riksmas – visi į Rytų frontą, viskas Rytų frontui, viskas pergalei Rytuose.
Čia ramu, gera, jokios politikos, jokių grėsmių, jokių priešų, bet netikėtai kažkokie ale patriotai atpūtė debesėlį prisiminimų ir minčių apie Palangą. Nors aš atostogauju, bet mano plunksna dirba be atostogų, todėl nieko nelaukęs užrašau priklydusias mintis.
Pirmiausia, keletas klausimų Palangos fanams, važiuojantiems kasmet bent savaitei.
Ar esate tikri, kad ta savaitė bus saulėta? Kiek ir kokių rūbų pasiimate (neabejoju, kad tenka įsidėti ir šiltų)?
Kokio plotelio tikitės prie jūros šiltą dieną? Pažiūrėjus vaizdus nekyla abejonių, kad amžino atilsio vietoje velioniui daugiau ploto skiriama ir jam niekas ausų nemindo.
O kiek kainuotų savaitė Palangoje padoriame viešbutyje prie jūros? Tris kartus per dieną gausus, įvairus maistas, visą dieną užkandžiai, desertai, ledai, gėrimai, tarp jų ir alkoholiniai. Puikus didelis baseinas, gultai, rankšluosčiai, čiužiniai ir t.t. Jaučiu, niekas nepaskaičiuos ir neišdrįs garsiai pasakyti.
Kaip pavyzdį galiu pateikti Druskininkų vandens parką. Prieš metus dvi paros su maitinimu, dviem procedūromis, neribotu laiku vandens parke, dviem žmonėms kainavo 280 eurų. Nežiūrint kainos, poilsis vandens parke patiko.
Oi, gal gana tų klausimų, geriau pasidalinsiu savo asmenine nuomone, prisiminimais ir pastebėjimais apie pagrindinį Lietuvos kurortą, na, o po to apie ne lietuvišką kurortą. Bus ką palyginti.
Nors gyvenu netoli Palangos, bet niekada ji manęs netraukė ir dar nuo sovietinių laikų jaučiau šiam kurortui alergiją. Prisiminimai – iš jaunų dienų, kai prisisiurbę alaus „Moliniame ąsotyje“, pakibinę paneles centrinėje gatvėje „dasimušdavome“ prie stoties bare „Aušrinė“ ir paskutiniu autobusu parsibelsdavome namo. Tais laikais tai buvo romantika.
Po to teko vieną sezoną Palangoje darbuotis sargu mašinų stovėjimo aikštelėje. Viskas buvo puiku, kol kolega nepaskundė. Pavydėjo, kad gaunu daugiau arbatpinigių. Teko netikėtai užgriuvusiai kontrolei visą pelną atiduoti ir dar savų pridėti.
Dar pamenu siaubingas eiles prie valgyklų, barų ir arogantiškai skambančią sovietinio elito frazę: „Mes atvažiavome iš Kaaaauno į savo Palangą.“
Atkūrus nepriklausomybę, kurortą užplūdo naujas elitas – berniukai, dėvintys sportinius kostiumus. Tokių aprėdų nedėvėjau, tai į Palangą nevažinėjau.
Apie šių dienų Palangą neturiu ką pasakyti. Kas ten vyksta, sužinau iš kriminalinių suvestinių ir pažįstamų pasakojimų apie gyvenimą bobutės garaže, drybsojimą paplūdimyje suglaustais užpakaliais ir numindytas ausis. Visa tai įtikinamai patvirtina gausios nuotraukos ir įvairūs reportažai.
O kai išgirstu apie kainas, tai suprantu, kad Palanga įkandama tik naujam turtingam Lietuvos elitui. Nepriklausau tam sluoksniu, tai šiais metais pasirinkau paprastam žmogui įkandamą poilsį.
Taigi, mano pirmos atostogos užsienyje. Kaip ir įprasta mano šeimoje, dukra sugalvojo, žmona pritarė, aš paklusau daugumai ir plačiau pravėriau piniginę. Kelionę rugpjūčio mėnesiui nusipirkome dar pavasarį, todėl sutaupėme po 100 eurų žmogui ir ėmėme „viskas ultra įskaičiuota“. Užsisakėme stovėjimo aikštelę Vilniaus oro uoste, kuri kainavo 28 eurus savaitei ir tiū-tiu-tiu į...
O kur ir kaip poilsiavome kitame rašinyje, o gal skaitytojai iš kelių nuotraukų atspės, kokioje šalyje, mieste ir viešbutyje praleidau atostogas?
