Daugelis „pagyvenusių jaunuolių“ tikriausiai prisimena kino filmą vaikams „Seklio Kalio nuotykiai“, kuris 1976 m. buvo sukurtas Lietuvos kino studijoje Astridos Lindgren knygos „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“ motyvais.
Filmo režisierius – Arūnas Žebriūnas, operatorius – Jonas Gricius. Ties pastaruoju ir norėčiau apsistoti.
Prieš kelerius metus iš naujo peržiūrėdamas šį filmą atkreipiau dėmesį į vieną detalę, kurios vaikystėje, žinoma, nepastebėjau. Keliuose filmo epizoduose (2 serijoje, maždaug nuo 40 min.) matyti kelio ženklas, rodantis atstumą iki gyvenvietės – Gricius 48.
Kadangi filmas buvo kuriamas vasarą, o kūrybinis procesas sutapo su operatoriaus Jono Griciaus gimtadieniu (g. 1928 m. rugpjūčio 5 d.), matyt, kūrybinės grupės nariai nusprendė taip originaliai įamžinti kolegos gyvenimo sukaktį.
Keisčiausia, kad sovietinė cenzūra nepastebėjo šio pokšto. O gal, paprasčiausiai, juos, kaip ir mane vaikystėje, taip įtraukė filmo siužetas, kad nepastebėjo tokios „smulkmenos“?
* * *
Rugpjūčio 5 dieną 88-ąjį gimtadienį švęsiantis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius sakė, jog filmas „Seklio Kalio nuotykiai“ buvo vienas smagiausių darbų jo karjeroje.
„Iš visų apie 30 filmų, kuriuos aš filmavau, tik du filmai buvo ne tik darbas, bet ir labai malonus žaidimas. Vienas iš tų žaidimų buvo „Seklio Kalio nuotykiai“. Mes ne tik filmavom, daug dirbom, bet ir drauge žaidėm. Ten buvo ko tik nori.
Ten buvo trumpas kadras – du policininkai, besivydami banditus, atvažiuoja į sankryžą, o sankryžoje krypties nuoroda – Nemenčinė 50 kilometrų. O veiksmas juk Švedijoje. Tai ką darom?
Sakau: „Uždenkit ir parašykit ką nors – ABCD.“
Mano draugas prašo: „Na, pasakykit, ką užrašyt.“
Atsakiau: „Tegul mano gimtadienis būna, užrašykit „Gricius 48“.
Tarp kito, aš tame filme ir filmavausi. Atvažiuoja mašina, išlipa labai graži panelė ir apyjaunis vyras. Jame filmavosi daug žymių žmonių – ir operos dirigentas Jonas Aleksa, ir Donatas Katkus. Buvo įžymybių rinkinys“, – prisiminė garsus kino operatorius.
J.Gricius pažymėjo, kad antras daug malonumo suteikęs darbas buvo filmas „Mergaitė ir aidas“, kurį filmavo Kryme.
Pasidalijęs prisiminimais, legendinis kino kūrėjas pridūrė, jog prisiminimai – labai pavojingas dalykas. „Prisimeni arba ne tą, ką reikia, arba ne taip, kaip buvo“, – sakė J.Gricius.
