Gal ir nenuskambės įtikinamai, bet aš esu muzikantas. Savo kanalą youtube.com sukūriau tam, kad galėčiau kelti savo muziką. Bet kai pamačiau, kad ja žmonės nesidomi, turėjau pradėti kelti kažką, kas patrauktų jų dėmesį. Mano kanalas dar nėra labai populiarus, bet tikiuosi laikui bėgant pritraukti daugiau žiūrovų.
Iš patirties galiu pasakyti – svarbiausias dalykas, neatsižvelgiant į fizinį pasirengimą, yra pasitikėjimas savimi. Prieš pradėdamas laipioti aš turėjau tam tikrą aukščio baimę – aukštose vietose drebėdavo kojos, svaigdavo galva ir būdamas prie krašto manydavau, kad nukrisiu. Pasiryžęs nugalėti šią baimę pradėjau lankyti alpinizmo klubą ir treniruotis – pavyzdžiui, laikyti pusiausvyrą ant turėklų.
Puikiai suprantu, kad nesu visagalis ir net viena klaida laipiojant aukštai gali būti paskutinė, todėl neeksperimentuoju ir darau tik tai, ką jaučiu, kad galiu.
Sunkiausiai įveikiamas iššūkis, kuriant šį vaizdo įrašą, buvo išlikti nepastebėtiems. Ne kartą teko pabendrauti su apsauga. Mat laipiojom dieną, nors dauguma tuo užsiiminėjančių taip nedaro.
Planų turiu daug ir jie tikrai ambicingi. Nenoriu atskleisti visko iš anksto, bet kiekvienas objektas, kurį aplankysiu, bus nufilmuotas ir įkeltas į mano kanalą internete. Jau dabar turiu paruošęs įrašus, kuriuose važinėju ant troleibuso galo, bėgioju ant Kauno Žaliakalnio verslo centro stogo ir laipioju ant kranų.
Paskutinis dalykas, kurį noriu pridurti: esu girdėjęs įvairių komentarų: „durnius„, „jį nuo asfalto graibys su šiufeliu„, „toks nukritęs tik gaišins greitosios laiką“...
Galiu pasakyti tik tiek: neigiamos mano laipiojimo pasekmės su jumis tiesiogiai nesusijusios. Visi blogą pabaigą pranašaujantys komentarai yra pagrįsti asmenine tų komentuotojų paranoja ir baime, kurią atspindi jų bandymas pažeminti mane.
Pamatę kitą darantį tai, ko jie nedarytų, komentatoriai instinktyviai jaučiasi žemesni ir nori atgauti savo pranašumą teisindamiesi, kodėl to paties nedarytų. Bet ar jūsų kas klausė?