Dar galėjome pasinaudoti 50 proc. nuolaida SPA procedūroms. Kodėl gi ne? Nors už lango ir buvo nemalonus oras, sėdome į traukinį Vilnius – Klaipėda.
Atvykome į „Tylos vilą“. Dabar aprašysiu tikrai nesumeluotą, pačių patirtą nuotykį. Atėjome prie registratūros, mus pasitiko „administratorė“. Kodėl kabutėse? Mus nustebino jos išvaizda. Tai nebuvo švarkelis ar marškinėliai. Ji buvo apsirengusi „kabančiu“ megztiniu ir apsiavusi sportbačiais.
„Administratorė“ paaiškino bendras taisykles, davė raktelį ir pasakė, kuris mūsų kambarys. Atidariusios duris, išvydome patalpą, panašią į palatą. Ant lovų buvo sudėta patalynė, kurią reikėjo pačioms apsivilkti, ir mums skirtas vienas nedidukas rankšluostis.
Radinys spintoje prajuokino
Atsidarėme spintą, kurioje buvo dvi poros vienkartinių šlepečių. Pasižiūrėjome viena į kitą ir garsiai pradėjome juoktis. Neįsivaizduoju, kaip su jomis reikia vaikščioti. Pamėginau apsiauti ir nueiti į tualetą, bet grįžau be vienos šlepetės, net nepajutusi, kaip ją pamečiau. Buvo dar daugiau juoko. Greičiau – absurdiško juoko.
Pasidėjusios daiktus nuėjome pasivaišinti kava ir pyragu. Nustebino tai, jog viloje prie kavos puodelių nebuvo lėkštučių, nebuvo ir šaukštelių. Tik vienkartinės, kartoninės lėkštutės ir vienkartiniai šaukšteliai – pagaliukai. Toks jausmas, lyg kavos būčiau atsinešusi iš kebabinės.
Sėdėjome tuo metu vienos, gana arti registratūros. Kabėjo didelis televizorius, tad gurkšnodamos kavą žiūrėjome kažkokią laidą. Į registratūrą atėjo administratorė ir kita moteris, galbūt irgi administratorė.
Abi kalbėjo taip garsiai, jog pasijautėme labai nejaukiai. Viena jų garsiai žiovavo. Tuomet paėmė pultelį ir perjungė kanalą, kita netrukus pasiskundė alkiu. Išplėtusios akis žiūrėjome su drauge viena į kitą, tarsi klausdamos, kur patekome.
SPA malonumai – sunkiai pasiekiami
Atsistojome, nuėjome į savo „palatą“ ilsėtis. Nesitikėjome didžiausių apartamentų, ypač už tokią kainą, bet kupono nuotraukos ir aprašymas nuteikė daug malonesniam vaizdui, nei tas, kurį pamatėme.
Sulaukusios vakarienes laiko, nuėjome valgyti. Maisto net nepalietėme. Tiesiog atsigėrėme arbatos.
Tuo metu registratūroje buvo administratorė. Priėjome paklausti apie SPA pasiūlymus.
Ji mums pasakojo apie SPA, kurie buvo 4 km nuo mūsų. Kadangi esame nekonfliktuojančios, tiesiog išklausėme ir išėjome. Bet tokį kultūros lygį labai sunku toleruoti. Kadangi vakaras ilgas, nuėjome į parduotuvę, nusipirkome maisto, „UNO“ kortas ir praleidome vakarą savo „palatoje“.
Pažaliavę pusryčiai
Rytas. Pagal tvarką pusryčiai patiekiami nuo 9 val., o iki 12 val. reikia išsikraustyti. Atsikėlėme anksti, po vieną nuėjome į dušą.
Vaizdas: lubos nusėtos pelėsiu, nuo drėgmės surinkėjo nulašėję lašai „sugarbanoję“ popierių. Įėjus į dušą neįmanoma buvo praustis, nes vanduo tekėjo pro visas puses. Šiaip ne taip pavyko išsiprausti.
Nuėjome apačion vėl valgyti. Pati jau buvau nusiteikusi tik išgerti arbatos. Gavome omleto.
Draugė administratorės paprašė kokio padažo ar kečupo, tai paaiškėjo, jog reikia eiti pačioms į virtuvę ir pasiprašyti. Taip ir padarė draugė. Atsinešė „litrinį“ kečupo indą. Patikėkit, vaizdas ne kraupus, bet toks juokingas, kad net nepykome.
Buvo ir daugiau poilsiautojų, tai tas kečupas „keliavo per rankas“, nes ne vien draugei pasirodė pusryčiai sausoki.
Poilsio kaina – sutartinė?
Greitai susirinkome „šmutkes“ ir iškeliavome. Prieš išeidama dar pasiklausiau „administratorės“, kokia kaina tokio poilsio be kupono, tai sužinojau, kad reikia skambinti direktoriui ir tartis. Iš pradžių nesupratau ir perklausiau, ar kaina kiekvienam individuali? Supratau, jog taip – kaip susitarsi, taip ir bus. Padėkojome ir iškeliavome prie jūros pasivaikščioti.
Va čia tai poilsis! Labai apmaudu, jog vadovai be jokio gėdos jausmo sau leidžia skelbti akcijas, siūlydami pailsinti kūną ir sielą. Nesu dažna vilų lankytoja, bet ten tikrai nerekomenduočiau patekti. Gaila tų žmonių, kurie taip pat kaip mes paaukojo savo laiką bei pinigus. Nors ir nedidelius.
Vilos vadovybei siūlyčiau labai labai stipriai atkreipti dėmesį į savo versliuką, nes manau, kad labai svarbu yra turėti lojalių klientų, gauti tik gerus atsiliepimus ir laimingai sau klestėti.
Nepaisant visko, su drauge tikrai pailsėjome nuo rutinos. Džiaugėmės, jog pozityvumas niekur nedingo. O Palangoje labai malonūs žmonės!
* * *
„Tylos vilos“ administracijos vadovas Andrius Žalys teigė, jog dauguma sąlygų priklauso nuo įstaigos kategorijos bei žvaigždučių.
„Žinoma, labai nemalonu, bet atsiranda ir viskuo nepatenkintų svečių. Negalime teigti, kad viskas – absoliuti netiesa, bet kad tiesa – irgi negalėtume pasakyti.
Taip, numeriai nedideli, bet mes ir nesame 5 žvaigždučių viešbutis. Stengėmės, kad viskas būtų tvarkinga, patogu ir malonu mūsų svečiams. Didžioji dalis svečių išvyksta patenkinti.
Maistas visuomet šviežias ir gaminamas prieš pat patiekiant. Žinoma, jis labiau naminis nei aukščiausio lygio restorane, bet gi ir kaina.
Labai gaila, kad kai kurie mūsų svečiai tikriausiai tiesiog nenori matyti gerųjų pusių.
Taip, mūsų viloje reikia pačiam užsivilkti patalynę, nes tiesiog jeigu ją vilktume mes, negalėtume pasiūlyti tokios kainos. Taip, nėra šaukštelių prie kavos, yra vienkartiniai pagaliukai, nes kai buvo šaukšteliai, jų beveik 50 per savaitę pavogdavo.
Dėl vienkartinių šlepečių. Žinoma, jos nėra itin aukštos kokybės, bet tikrai tinkamos naudoti numeryje. Beje, šiaip vienkartines šlepetes duoda tik viešbučiai, kurių kategorija yra nuo 4 žvaigždučių, mes gi esam vila. Be to, jei jau šlepetės per prastos, galima jų ir nenaudoti.
Kadangi vila nėra nauja, o pajūryje drėgmės – itin daug, yra problema dėl kai kurių sanitarinių mazgų lubų. Ši problema yra po truputį tvarkoma. Jei svečiai savo nuogąstavimus būtų išsakę būdami vietoje, būtų pakeistas numeris.
Dėl pusryčių, kaip matau ir iš nuotraukos – omletas. Ko gera, skonio reikalas. Norėčiau tik pažymėti, kad svečiai gali išsakyti, jog omletas netinka. Darbuotojai tikrai būtų pasiūlę kokį kitą patiekalą. Jau nekalbant apie tai, kad visuomet yra kavos, arbatos, šviežio pyrago ir vaisių.
Dėl darbuotojų aprangos. Kadangi nesame reglamentuoti žvaigždutėmis, tai darbuotojų aprangos kodo nėra. Tiesiog yra reikalavimas, kad darbuotojai visuomet būtų apsirengę tvarkingai.
Šiaip reiktų labai daug kalbėti, ir mažai yra prasmės kažką įrodinėti. Labai siūlyčiau tiesiog aplankyti mus ir susidaryti savo nuomonę“, – kvietė A.Žalys.
