Etikos mokytoja teigė, kad apsilankymas kūdikių namuose moksleiviams kelia įvairias emocijas. Čia gimnazistai atskleidžia pačias geriausias savo savybes: jautrumą, gerumą, o neretai – ir žaismingumą.
Tiesa, prieš įžengdami į sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kai kurie mokiniai jaučia ir nerimą. D.Leskauskienė pasakojo, kad ji pati pirmųjų apsilankymų metu irgi bijojo.
„Jaučiau tikrai didelę baimę. Dabar ją patiria ir dalis mokinių. Tačiau bijoti tikrai nėra ko, nes akivaizdu, kad mūsų visuomenėje yra visokių žmonių ir, ko gero, visokių reikia.
Manau, kad tai yra gyvenimo pamokos jauniems žmonėms. Jie sužino, kaip elgtis, ką daryti, o ko – ne“, – kalbėjo mokytoja.
Mokiniai – jautrūs
Ji tikino, kad padėdama mokiniams organizuoti gerumo mugę, nė karto nėra susidūrusi su nesąžiningais ar piktais paaugliais.
„Nėra buvę nesąžiningų vaikų, kurie pasisavintų aukas. Nesu susidūrusi nė su vienu mokiniu, kuris būtų atsisakęs padėti ką nors nupirkti“, – teigė moteris.
Mokytoja pasidžiaugė, kad kiekvienais metais atsiranda ir tokių moksleivių, kurie paaukoja daug daugiau nei tikėtasi. Štai prieš kelis metus viena mokinė iškepė pasakiškai atrodantį meduolių namelį ir padovanojo jį vaikams – kūčių stalui.
Svarbiausia – dalintis tuo, kuo gali
Paklausta, ar nėra pikta, jog likimo nuskriaustais vaikais negali pasirūpinti pilnai pati valstybė, D.Leskauskienė sakė, kad pykti galima dėl įvairių negandų, tačiau vargu, ar tai ką nors išspręstų.
„Mes galime pykti ir dėl Afrikoje badaujančių vaikų. Kita vertus, juk mūsų niekas neverčia padėti. Tačiau jeigu mes galime padėti, padedame.
Jei tik žmogus mato prasmę savo geruose darbuose, jis ir padeda. Juk pati valstybė šiems vaikams skiria, ko gero, tikrai per mažai.
Aš širdyje jaučiu gėrį. Malonu prisidėti ir padėti vaikams. Juk gera daryti gerą“, – šypsodamasi sakė mokytoja.
