Šį šeštadienį nusprendžiau pasidžiaugti paskutinėmis saulėtomis dienomis ir su sūnumi pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Kaip tik tuo metu, vėlyvą rytą, pastebėjau pasipuošusius svečius, besirenkančius Šv. Jonų bažnyčioje. Stebėti buvo įdomu: moterys atrodė labai stilingos ir pasipuošusios, vyrai – kostiumuoti, kai kurie net su ordinais. Dar didesnį įspūdį, ypač mano sūnui, paliko šarvuoti riteriai ir karinėmis uniformomis vilkintys vyrai. Tarp jų ir vienas kitas užsienietis.
Visi rinkosi vidiniame Jonų bažnyčios kieme. Priėję prie vartų iš apsaugos darbuotojų sužinojome, kad čia vyko Lietuvos kilmingųjų šventinis renginys, aristokratų sutarčių su Ukraina ir Baltarusija pasirašymas, regalijų įteikimas ir, žinoma, iškilminga vakarienė. Tiesa, buvo akivaizdu, kad bet kas čia nepateks – svečiai turėjo specialius pakvietimus, o viskas aplinkui aiškiai leido pajausti, kad aš nebūčiau čia pageidaujama.
Mus nuvijo nuo įėjimo, nors mano sūnus buvo labai susidomėjęs ten besirenkančiais šarvuotais riteriais.
Mano jausmai šio renginio atžvilgiu dvejopi. Gražu, kad tie, kurie giminiškai siejasi su kunigaikščiais ar kitais svarbiais praėjusių šimtmečių žmonėmis, renkasi ir dalyvauja tokiuose renginiuose. Man tai pasirodė kaip visai kitokių žmonių grupė: nesiafišuojantys, nesišypsantys nuo žurnalų viršelių, tik sau susiburiantys, nematyti žmonės. Tiesa, pastebėjau ir atvykusią Dalią Teišerskytę. Įdomu, kiek dar Seimo narių, verslininkų bei profesorių ten susirinko.
Aišku, man, kaip ir daugumai žmonių, uždaros durys be galimybės kada nors ten patekti, kelia klausimą – o kuo aš prastesnė? Ar teisinga, kad ne dėl pasiekimų, o tik dėl to, kokioje šeimoje gimei, esi priimamas į tokį uždarą klubą? Ar teisinga, kad nesvarbu, kiek pasieksi, niekada nebūsi vienas iš jų? Ar tai kartais nekvepia tuštybių muge? Gal ir neblogai. Bet ar Lietuvai to reikia?
***
„Bendraukime“ paskambino Seimo narei Daliai Teišerskytei ir pasiteiravo apie vykusį renginį.
„Tai iš tikrųjų buvo uždaras renginys, organizuotas Bajorų valdybos. Kadangi turiu tą titulą, buvau į jį pakviesta. Renginyje nebuvo nei politikos, nei koncertų.
Buvo kalbama tik apie tai, kaip atgaivinti aristokratiškumo dvasią, kaip padėti Lietuvai stipriau atsistoti ant kojų, kaip auginti jaunąją kartą. Visa tai, kas buvo svarstoma senųjų bajorų. Bandoma tai atkurti. Prie durų ir pati turėjau parodyti pakvietimą – renginyje buvau kviestinė viešnia, kaip ir visi kiti į jį atėję“, – atsakė D.Teišerskytė.
