„Atvykome iš Vilniaus į Klaipėdą pailsėti, ir besidegindami prie jūros pamatėme, kaip didelis laivas pila kažką juodą į jūrą. Nufotografavau tai apie 13 val. iš II Melnaragės nudistų pliažo. Tiesiog įdomu, ar viskas gerai ir tai leidžiama, ar kažkas atsitiko tam laivui“, – teiravosi Audrius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėjos ryšiams su visuomene Dovilės Ringis teigimu, šiuo metu yra vykdomi uosto akvatorijos valymo darbai. Jie pradėti gegužės pradžioje. Šiuos darbus atlieka viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“. Numatytų darbų apimtis – 600 tūkst. kubinių metrų.
„Belgai įsipareigojo atlikti dėl gamtinių procesų atsiradusių akvatorijos dugno sąnašų pašalinimo darbus 13 kilometrų laivybos kanalo ruože. Valyti sąnašas akvatorijos dugne būtina norint palaikyti projektinius gylius ir siekiant išlikti konkurencingiems.
Skaitytojo nuotraukoje matomas kompanijos „Jan DE Nul N.V“. laivas, atliekantis paplūdimių „pamaitimą“ smėliu, t.y. uosto prieigose išsiurbtas švarus smėlis išpurškiamas jūroje 4-7 m gylyje, taip sudarant sąlygas sustabdyti Melnragės-Girulių pliažų eroziją. Tai yra vienas iš populiariausių paplūdimių papildymo metodų visame pasaulyje.
Kodėl turime valyti uostą? Nes to reikia norint priimti kuo didesnius laivus.
Galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės gramzdos laivus – vienas svarbiausių uosto pajėgumo veiksnių. Tiek gilinant, tiek valant uosto akvatorijos dugną svarbus kiekvienas centimetras.
Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą, tai yra didžiausią galintį praplaukti Panamos kanalu, papildomai krauti iki 100 tonų krovinių. Kiekviena perkrauta tona – nauda valstybei. Yra apskaičiuota, kad nuo vienos tonos krovinio valstybės biudžetas gauna daugiau kaip 20 eurų“, – informavo D.Ringis.
