Čia suaugusieji kartu su vaikais vakarais ir savaitgaliais eina pasivaikščioti, pasportuoti. Aplink užaugo jau metro aukščio žolės pievos. Jau ir stadiono veja pradėjo augti ir sparčiai stiebiasi į viršų.
Nesinori daug šnekėti, tačiau, matyt, tikrai Vilnius po truputį virsta kaimu. Ar reikia nuolatos badyti pirštais ir parodyti, ką reikia padaryti. Pernai ir užpernai nieko nereikėjo raginti, žolė buvo pjaunama iki keturių kartų per vasaros sezoną.
Nejaugi ši kartą taupydami pinigus ir mažindami sostinės skolas iš viso nesiruošiame šienauti Vilniaus žaliųjų plotų? Gal kaimuose tokios pievos ir yra gražu, tačiau mieste – tai erkių ir kitų parazitų veislynas.
Gal dar valdininkai nesuplanavo, kada, kur ir kiek kartu bandys šiais metais šienauti žolę. Kiti pasakytų: „Jei jau toks gudrus, tai imk ir pats aplink save nusišienauk.“
Sutinku, jei tik Vilniaus valdžia parūpins priemones, tai ir nusišienausiu.
Stebina tai, kad šiemet beveik visai nematyti šienautojų. Pastaraisiais metais šienauti pradėdavo nuo ankstyvo ryto, kad net kartais žmonės skųsdavosi, kodėl taip anksti pradeda dirbti, ir mieste akis užkliūdavo už šienaujančių darbininkų. O šiemet viskas atvirkščiai.
Tiesiog noriu pasakyti, kad toks vaizdas ne vien tik aplink „Gabijos“ gimnazijos stadioną, bet ir visoje Gabijos gatvėje ir jos kiemuose. Taip pat manau, kad daugelis ir kitų Vilniaus vietų yra tokios.
Taigi nesinorėtų, kad Vilnius tikrai virstų kaimu...
