Ar jums ne šlykštu dėvėti kažkieno panešiotus drabužius ir naudoti kažkieno panaudotus daiktus? Kaip jūs nebijote užsikrėsti kokia nepagydoma liga arba parsinešti namo kokias utėles ar niežus?
Manote, kad užsikrėsti neįmanoma, nes tuos daiktus dezinfekuoja? Galbūt jūs ir teisūs. Bet tai ničnieko nekeičia. Žinote, kodėl? Todėl, kad dezinfekcija negali pakeisti fakto – daiktai ar drabužiai yra nenauji.
O tai reiškia, kad juos jau dėvėjo, naudojo neaišku kokios kilmės pilietis. Galbūt jis buvo labai netvarkingas, gal buvo tikras bomžas, o gal alkoholikas ar narkomanas. Gal jis sirgo odos liga, gal jo dantys buvo sugedę? Gal nelaikė šlapimo ar išmatų? Gal nuolat seiliojosi ar turėjo chronišką slogą? O gal turėjo ant kūno kokių nepagydomų, šlapiuojančių žaizdų? O gal, o siaube, tuos drabužius nuvilko nuo lavono?! O gal išmetė po žmogaus mirties?
Taip! Būtent taip ir yra! Visi tie padėvėti daiktai ir drabužiai iš užsienio, kuriais taip žavisi lietuviai Lietuvoje, yra išmetami į gatvę arba atiduodami į labdaros organizacijas būtent po žmonių mirties! Nežinojote? O vat Europoje gyvenantys lietuviai tą žino. Žino ir nesibaido naudotis.
Tai jie, surinkę iš gatvių, sąvartynų ir šiukšlių konteinerių visą šį šlamštą, parveža jį į tėvynę, už gana nemenkus pinigus parduoda naiviems tautiečiams ir vaidina apsukrius verslininkus.
Aš, kaip ir daugelis, ankščiau tikėjau jais. Tikėjau, kad jie žino kažkokias vietas, kur galima pigiau įsigyti panaudotų daiktų. Pasirodo, nieko panašaus! Kam pirkti, jeigu jie mėtosi tiesiog gatvėse?
Gyvenau Vokietijoje socialinių būstų rajone. Ten tokia praktika: numirė žmogus, reikia socialinį būstą atlaisvinti – viską išmeta. Ir kuo greičiau. Kiek mano kaimynų baldus ir rakandus taip išmetė po žmogaus mirties. Tame mieste gyvena lietuvių klanas, kurio nariai rinkdavo visus išmestus daiktus.
Vos ne ant kiekvieno kampo gali pamatyti tokias baldų ir drabužių krūvas – jas galite pamatyti mano darytose nuotraukose.
Sakote, esu neteisi? Tie daiktai nebūtinai yra numirėlių? Vokietija – turtinga šalis, ir žmonės atsikrato visų savo daiktų, kad galėtų juos pakeisti naujais? Nebūkite naivūs! Niekas nieko ten šiaip sau nemėto. Ten moka saugoti savo nuosavybę.
Tai štai. Mirė žmogus, po laidotuvių per kelias valandas ištuštinamas nabašniko butas, visus rakandus išnešant į gatvę, kur juos turėtų surinkti specialūs šiukšlių automobiliai.
Turėtų. Tačiau taip atsitinka retai. Nes mūsų tautiečiai apsukresni. Jie greičiau nei šiukšlių automobiliai užuodžia tokių krūvų atsiradimo vietas, tuojau pat atlekia savo mikroautobusais ir surenka visą šį vokiečiams nereikalingą šlamštą.
Aš pati būčiau nepatikėjusi, kol savo akimis nepamačiau ir neišgirdau prie tokių vietų lietuviškai kalbančius žmones.
Kaip į visą šią nesąmonę reaguoja vietiniai? Su pašaipa, panieka ir pasišlykštėjimu. Jiems toks elgesys – išmestų daiktų rinkimas iš gatvių – yra nedovanotinai žeminantis dalykas. Ir, manau, taip galvoja ne tik vokiečiai. Manau, taip galvoja ir kitų šalių gyventojai.
Ponai lietuviai. Nesižeminkite, rinkdami numirėlių šiukšles! Taip pat neikite į parduotuves ir turgelius, nepirkite iš užsienio parvežtų naudotų daiktų ir drabužių! Tik taip išsaugosite ne tik savo sveikatą, bet ir apginsite Europos akyse mūsų, emigrantų, ir šalies garbę!
