Po kurio laiko laimingos ir kupinos įspūdžių patraukėme link namų. Kadangi buvome gana pavargusios, nusprendėme šiek tiek sutrumpinti kelią ir pasukome pačiu trumpiausiu keliu. Geriau jau būtume to nedariusios, nes tai, ką pamačiau eidama tuo keliu, mane labai sukrėtė.
Prie medinių pastatų, kitaip dar vadinamų malkinių, stovinčių šalia kelio, pasibaisėtinomis sąlygomis buvo laikomi šunys. Priėjau prie tų šuniukų. Pakalbinau, pašėriau iš kišenių ištrauktais sausainiais ir susigraudinau.
Buvo labai gaila, kad šuniukai gyvena tokį varganą gyvenimą: pririšti grandinėmis prie supuvusių, šaltų, bet kaip sukaltų būdų, nešvarūs, alkani, ligoti, vieniši, abejingi, neįdomūs net patiems šeimininkams.
Kitose Europos šalyje tikrai nieko panašaus neteko matyti. Nemačiau, kad šunys gyventų tokiomis apgailėtinomis sąlygomis ir tai niekam nerūpėtų. „Pamiršk. Nieko tu nepakeisi“, – ramino mane draugė.
Lietuvos kaimuose nuo senų laikų taip laikomi šunys, ir nieko tai nestebina. Negaliu nusiraminti. Ar tikrai nieko neįmanoma padaryti? Nejaugi negalima priimti kokio įstatymo, draudžiančio rišti gyvūnus grandinėmis ir laikyti juos tokiomis baisiomis sąlygomis, kokiomis laikomi nufotografuoti šunys? Ir dar rūpi vienas dalykas: kaip būtų galima padėti būtent šiems šuniukams ir kur dėl to man reikėtų kreiptis?
***
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo komentaras:
„Informuojame Jus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT ) 2015 metų gegužės 11 dieną yra gavusi pranešimą apie gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimus dėl Kupiškio rajone, Noriūnų kaime, Parko gatvėje, galimai netinkamomis sąlygomis laikomų augintinių, todėl Kupiškio VMVT inspektoriai nedelsiant atliko patikrinimą.
Patikrinimo metu gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų nenustatyta. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovę ir apsaugą reglamentuojantys teisės aktai numato pareigas gyvūnų laikytojams nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, t. y. būtinai užtikrinti gyvūnui minimalias laikymo sąlygas, kad jis būtų apsaugotas nuo nepalankių klimato sąlygų, pavyzdžiui, šuo turėtų galimybę pasislėpti būdoje, būtų šeriamas ir girdomas, nebūtų suvaržyta jo laisvė tiek, kad gyvūnui tokios sąlygos būtų kenksmingos, prireikus būtų gydomas.
Taip pat turi būti užtikrinta, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Neatsižvelgiant į tai, ar šunys laikomi voljeruose, pririšti, uždaroje teritorijoje, bute ar kitur, visais atvejais turi būti sudarytos bent minimalios sąlygos, kuriomis užtikrinama gyvūnų gerovė, t. y. pagrindiniai jų poreikiai“, – aiškino atstovas.
