Nemuno ledai į krantą išmetė 40 metų saugotą paslaptį

2015 m. kovo 18 d. 22:01
„Vytai, mano meile, Vytai. Liepsnojant laužui, norėjau ir Jūsų šilumos nors mažo lašelio. Pyniau gražiausius vainikus iš savo svajonių. Bet aš laiminga, jausdama šalia alsuojantį žmogų, kuriam atiduota širdis“, – taip 1973 metais savo meilę laiške apdainavo vieno Lietuvos kaimo gyventoja.
Daugiau nuotraukų (1)
Šiuos jos žodžius praėjusį savaitgalį pirmoji perskaitė biologijos studentė Karolina, kuri daugiau kaip 40 metų senumo meilės laišką rado sename butelyje ant Nemuno kranto.
„Vaikščiojom Prienų rajone, Norkūnų kaime prie Nemuno, nes man reikėjo studijoms pasigauti žuvyčių. Su mumis buvo kaimynų šuo ir jis pradėjo voliotis plunksnose, kurių buvo pilna ant kranto. Tai atkreipė mano dėmesį ir pamačiau tą butelį“, – prisiminė mergina.
Iš pradžių Karolina pagalvojo, kad laiškas butelyje veikiausiai bus mergvakario dalyvių pokštas, kai tekėti besiruošianti mergina surašo savo norus, įdeda į butelį ir paleidžia į vandenį. Tačiau tamsaus stiklo butelis atrodė senas. Kai atidarė, iš jo tvokstelėjo alkoholio kvapas.
Laiško nepavyko išimti, todėl butelį teko sudaužyti akmeniu. Viduje rado A4 formato  lapą, ant kurio dailia rašysena išlieti jausmai Vytui. Savo vardo autorė nenurodė. Nors raštas kiek pablukęs, jis vis dar įskaitomas, o laiško gale nurodyta data ir vieta – 1973.VIII.18, Lipliūnai. Toks kaimas yra Kėdainių rajone.
Beveik pusės amžiaus senumo meilės laišką netoli Mikasos upės intako tikriausiai išmetė Nemuno ledonešis.
„Laiškas labai emocingas, iš pradžių net nesupratau, ką norima juo pasakyti, bet vėliau atsisėdau ramiai, perskaičiau. Įdomus jausmas, vis dėlto 42 metai – ilgas laikas, o dabar jis pateko į mūsų rankas. Bus ką žmonėms papasakoti“, – šypsojosi Karolina.
Senas meilės laiškas didelį įspūdį paliko kartu vaikštinėjusiam jos tėvui Dariui, seseriai Kristinai ir jos mylimajam Lukui. Būtent merginos tėvas ir nusprendė išskirtinį radinį parodyti visai Lietuvai.
Pagal laiško turinį vyras spėjo, kad tarp moters, kuri rašė, ir jos meilės objekto tikriausiai buvo užsimezgęs romanas, tačiau jam nebuvo lemta peraugti į ilgalaikius santykius.
„Manau, kad tarp jų kažkas įvyko, bet galbūt kažkuris buvo susituokęs. Žinot, Druskininkai – kurortinis miestas, o jis, panašu, buvo muzikantas“, – spėjo Darius.
O gal vis dėlto laiško autorės jausmai taip ir liko neatskleisti? Kad galėtumėte apie tai spręsti patys, pateikiame laiško turinį:
„Nežinau, kaip pavadinti visa tai, ką aš rašau ir ką noriu tuo pasakyti. Prabėgus daugiau ar mažiau laiko, mums pasirodys kvaila, o visa tai aktualu. Ir šiandien nepažįstu pati savęs, ir man atrodo visa tai šventa.
Žiūriu į Nemuną. Kiek daug paslapčių, kiek daug gražaus jis pasakytų, jeigu prakalbėtų. Žemė, kuria Jūs žengėte pirmuosius žingsnius, kur prabėgo jaunystė – pats gražiausias laikas gyvenime.
O aš rašau Tau pirmą laišką, jeigu tai galima pavadinti laišku. Tiesiog norėjau atlikti mažą išpažintį, o galbūt pasakyti, kad tai tikra meilė, kurią pirmą kartą sutinku. Kada pasaulyje niekas neegzistuoja, išskyrus Jus.
Vytai, mano meile, Vytai. Liepsnojant laužui, norėjau ir Jūsų šilumos nors mažo lašelio. Pyniau gražiausius vainikus iš savo svajonių. Bet aš laiminga, jausdama šalia alsuojantį žmogų, kuriam atiduota širdis. Aš galiu rašyti tiktai už save ir tik Jūs manyje uždegėt tą ugnelę, o tai žinom tik mes.
Gera, kad 1973-ieji buvo man patys laimingiausi. Man atrodė, kad baimė ir ligos, kur kartais aš buvau pastebima, išnyko. Belikot tik Jūs. Laukdavau kiekvienos minutės, kada susitikdavo mūsų akys. Girdėdavau kiekvieną žingsnį, kurie sutapdavo su mano širdies ritmu. Kiek laimės, kada Jūs įžengdavot į mažą mano gyvenimo pasaulį. 
Norisi šiandien man džiaugtis, kada paskutinę dieną praeiti Jūsų takais, pamatyti Nemune tekančią saulę. Norėčiau rašyti labai daug, bet gal neverta. Mano gyvenime liks neskaityta užversta knyga.
Aš laiminga, kad tu išėjai vėlai, man išvažiuojant į Druskinininkus. Ilgai klausiausi Tavo muzikos.
Ir štai: žmogus, kuris padėjo man žengti pirmą nedrąsų žingsnį. Jis suprato ir sugebėjo įeiti į mano gyvenimą.
Ilgai vakarais klaidžiojau Nemuno pakrantėmis, norėdama pamatyti stebuklą. Bet žemėje stebuklų nebūna (?) ir jį reikia pačiam susikurti. 
Ir finišas. Jį (?) pasiekėm dvi. Ji vadino mane eiti ieškoti. Tikslas pasiektas. Bet nepralaimėta, kaip [...] būna. Aš tikiu Tavim.“
Galbūt šį laišką rašėte Jūs? Galbūt atpažįstate jame save? Laukiame Jūsų laiško el. paštu bendraukime@lrytas.lt.
meilės laiškasNemunasMikasa
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.