Žmogus - taip pat gamtos dalis, todėl panaši konkurencija, savotiškos lenktynės vyksta ne tik renkantis gyvenimo partnerį. Panelės renkasi stuomeningus, raumeningus, aukštus, gražius vaikinus, nelabai atsižvelgdamos, kas yra jų smegeninėje ir dūšioje.
Žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip jis pasirodys konkurencinėje kovoje dėl būvio. Jo ateitis priklauso nuo jo pasiruošimo gyvenimui, nuo valios, ryžto, darbštumo, išradingumo ir kitų savybių. Gyvenimo eigoje paaiškėja, ar asmuo bus lyderis, ar lūzeris. Žmonių visuomenėje konkurenciją sušvelnina socialinė valstybės sistema, tačiau nepaisant to, net ir turtingiausiose valstybėse nemažai yra lūzerių, žmonių, kurie pralaimėjo kovą dėl būvio. Jie atsiduria ant žemiausios visuomenės pakopos. Tai dažniausiai lemia paveldėtos savybės:gabumų stoka, polinkis tinginiauti ir t.t.
Dėl konkurencijos mes ir gimstame. Lytinio akto metu į moters lytinius organus patenka vyro ejakuliatas, kuriame būna 120-600 milijonų spermatozoidų (vyriškų lytinių ląstelių), kurie ima skubėti moters kiaušialąstės link. Šias lenktynes laimi vienas ar keli, patys greičiausi ir gyvybingiausi, kurie įsiskverbia į kiaušialąstę ir ją apvaisina.
Tačiau čia kalbėsime apie lyderystę žmonių visuomenėje. Manoma, kad puikią karjerą gali pasiekti tie žmonės, kuriems būdingi tam tikri poreikiai, stipri valia ir kitos teigiamos charakterio savybės.
H.Murray sudarė tam tikrą poreikių, reikalingų lyderiui, sąrašą. Pirmoje eilėje jis pažymi pasiekimo poreikį. Tai poreikis organizuoti, atlikti ką nors sunkaus, greitai savarankiškai tobulėti, realizuoti save kurioje nors srityje, aplenkiant kitus.
Ne mažiau reikšmingas ir dominavimo poreikis – noras kontroliuoti aplinką, daryti įtaką ir valdyti kitus. Ryšių su kitais žmonėmis poreikių grupėje yra artumo (vienijimosi) poreikis. Visi čia paminėti poreikiai psichogeniniai.
Valdžios dažniausiai siekia išreikštą laimėjimų arba pasiekimo poreikį turintys žmonės. Šis poreikis išryškėja dar vaikystėje. Tai - gerai besimokantis, kažkuo besidomintis, linkęs kitiems vadovauti vaikas. Vėliau sėkmės poreikis realizuojamas renkantis prestižinę aukštąją mokyklą ar prestižinę profesiją. Anksti atsiskleidžia ir dominavimo (valdžios, galios) poreikis. Tai – noras kontroliuoti kitus, daryti jiems įtaką. Tokie vaikai, paaugliai ir jaunuoliai mėgsta teikti pasiūlymus, reikšti savo nuomonę ir įtikinėti kitus.
Tačiau patys savaime galios poreikiai gali privesti ir prie nekonstruktyvaus autoritarizmo. Iš kitos pusės, galios poreikiai kartu su sėkmės poreikiu daro žmogų atkaklų, veržlų, siekiantį tikslo ir beveik visada jį pasiekiantį. Vienijimosi poreikio dėka stengiamasi užmegzti naudingus ryšius su labai svarbiais žmonėmis ir juos palaikyti. Veiksmingai vadovauti gali žmonės, turintys aukštą laimėjimų poreikio lygį. Turintys aukštą galios poreikių lygį, gali tikėtis aukštos padėties vadybinėje hierarchijoje, tačiau ši savybė neužtikrina efektyvaus vadovavimo. Kolektyvo sutelktumą užtikrina asmenys, turintys išreikštą vienijimosi poreikį.
Manoma, kad stiprus laimėjimų poreikis būdingas maždaug 10 proc. žmonių. Polinkis į laimėjimus pasireiškia anksti, dažnai tobulinamas tėvų ir lydi visą gyvenimą.
Yra trijų tipų siekiantys laimėjimų žmonės. Vieni linkę patys iškelti sau tikslus. Jie nenori plaukti pasroviui ir pasyviai stebėti, kaip gyvenimas eina pro šalį. Jie stengiasi ką nors pasiekti, atidžiai renkasi tikslą, tačiau nelinkę įgyvendinti kitų žmonių iškeltų tikslų. Atsakomybę už tikslo įgyvendinimą jie prisiima sau.
Tuo tarpu kiti, rinkdamiesi tikslus, vengia kraštutinumų. Jiems priimtiniausi vidutinio sunkumo tikslai.
Trečio tipo žmonės pirmenybę atiduoda tokiai veiklai, kurios metu galima operatyviai sulaukti grįžtamojo ryšio. Šiems žmonėms svarbu nuolat žinoti, kaip jiems sekasi.
Vadovas turi būti grupės lyderis. Vadovavimas – protinis ir fizinis procesas, priverčiantis pavaldinius atlikti paskirtus uždavinius. Tuo tarpu lyderiavimas – procesas, kurio dėka vienas asmuo daro įtaką kitiems grupės nariams. Vadovas yra formalus lyderis, nes jis turi valdžios galią. Tačiau vadovauti jam lengviau, o pavaldiniai nejaučia vadovavimo prievartos, jei vadovas dar ir neformalus lyderis, jei jis grupei priimtinas ir įkūnija grupės vertybes.
Tuo tarpu jei vadovas - tik formalus lyderis, pavaldinių nemėgstamas ir nepriimtinas kaip asmenybė, tuomet yra pavojus, jog pavaldinių tarpe atsiras neformalus lyderis, kuris gali trukdyti vadovui. Geras vadovas savo kompetencija stengiasi nustatyti aiškią bendravimo su kitais kryptį. Jis sugeba rezultatyviai bendrauti, todėl sulaukia kolektyvo narių palaikymo ir supratimo.
Galiausiai jis sudaro pasitikėjimą keliančio žmogaus įvaizdį. Kaip tokio vadovo pavyzdį, prisimenu farmakologą, šviesios atminties profesorių Henriką Polukordą. Už objektyvumą jį gerbė ir mylėjo ne tik pavaldiniai, bet ir studentai.
4 kvalifikuoto lyderiavimo faktoriai
1. Vizijos sukūrimas. Lyderis turi gabumų vesti darbuotojus naujos vizijos kūrimo link. Jis dalijasi vizija su kolektyvu, kuris į ją įsitraukia ir įgyja pasitikėjimą vadovu.
2. Bendravimo svarba. Lyderis moka laisvai ir efektyviai bendrauti su bet kuriuo kolektyvo nariu ir tokiu būdu padidina kolektyvo susidomėjimą problema ir pakelia entuziazmą.
3. Delegavimas. Tai valdžios pasidalijimas su darbuotojais. Vadovas pasidalija vystymosi tikslais ir strategijomis. Tokie sėkmingi lyderiai nebūna diktatoriai. Nors jie - stiprios asmenybės, tačiau jautrūs savo darbuotojų poreikiams.
4. Savęs pažinimas. Sėkmingi, geri lyderiai puikiai žino savo stipriąsias ir silpnąsias savybes. Jie stengiasi priimti į darbą tokius žmones, kurių savybės stiprios ten, kur lyderio – silpnos.
Sakoma, kad lyderystė (vadovavimas) - tai kelio ieškojimas, o vadyba – ėjimas pramintu keliu. Vadybininkams rūpi veikla, kuria organizacijoje siekiama sukurti darną ir tvarką, o lyderiams rūpi konstruktyvios ir adaptyvios permainos.
Asmenybės tipai
Nemažą įtaką žmogaus pasiekimams gyvenime, turi jo asmenybės tipas, kurį jis paveldi.
Visi žmonės pagal asmenybės tipą skirstomi į cholerikus, sangvinikus, melancholikus ir flegmatikus. Tačiau tikrovėje kiekvienas iš mūsų dažniausiai turi vienų ir kitų savybių tam tikrą rinkinį.
Cholerikai. Tokie asmenys greitai reaguoja. Jų sieloje ilgai išlieka įspūdžiai. Jų bendros savybės: puikybė, didelis pasitikėjimas savimi, polinkis niekinti kitus, noras viešpatauti, garbės troškimas, aikštingumas.
Geros savybės: aštrus protas, tvirta ir energinga valia, atidumas, drąsa, ištvermingumas.
Blogos savybės: polinkis į rūstybę ir neapykantą, išdidumas, nejautrumas, per didelis kietumas.
Šio temperamento asmenys nors ir pasižymi tvirta valia, tačiau deja, gyvenime ji mažai vertinga. Neretai jie priima impulsyvius, nepamatuotus, dažnai per greitus sprendimus ir veiksmus. Tipingas choleriko pavyzdys – buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas.
Sangvinikai. Bendros savybės: greitai reaguoja, tačiau neilgai išlaiko įspūdžius. Jie paviršutiniški ir nepastovūs. Perdėtai domisi išoriniais dalykais. Pasižymi linksmu požiūriu į gyvenimą. Jiems trūksta gilesnių aistrų.
Geros savybės: draugiškumas, pasirengimas ištiesti pagalbos ranką, linksmumas, nuoširdumas, paklusnumas, optimizmas.
Blogos savybės: tuštybė, noras sau patikti ir kitiems pasigirti, stiprus gyvenimo džiaugsmas, linksmybių ieškojimas, atsakingų darbų vengimas, pavydas, neištvermingumas, valios silpnumas, savianalizės vengimas.
Melancholikai. Silpnai reaguoja į dirgiklius, tačiau pakartotini įspūdžiai juos stipriai sužadina. Dėl to įspūdžiai ilgam išlieka jų sieloje.
Bendros savybės: polinkis į refleksiją (savo minčių analizę), gilų mąstymą, nuošalumą. Jiems būdingas didelis jausmingumas, pasyvumas, nusiminimas, nedrąsumas, pesimizmas, uždarumas, nerangumas, bailumas.
Geros savybės: rimtas požiūris į gyvenimą, nuoširdumas, jautrumas, gilus protas, mokėjimas dirbti individualiai.
Blogos savybės: bereikalinga savigrauža, nusiminimas, svyravimas, pasitikėjimo stoka, skriaudų prisiminimas, negatyvi pasaulėžiūra.
Flegmatikai. Bendros savybės: silpnai reaguoja į įspūdžius, mažai domisi pasauliu, neaistringi ir šalti.
Blogos savybės: idealizmo, pasiaukojimo ir iniciatyvos stoka, inertiškumas, nejautrumas, menkas prisitaikymas prie naujų aplinkybių, polinkis į tinginystę, aplaidumas darbe, polinkis poilsiui, valgiui ir gėrimui.
Geros savybės: ištvermė, kantrybė, savitvarda, ramumas, pastovumas, susikaupimas.
Manoma, kad geriausias choleriko-sangviniko tipo derinys. Tai – pastovus, tvirtos valios, ištvermingas žmogus. Kita vertus, nervų sistemos tipas temperamentas neapibrėžia nei žmogaus dorovės, nei jo socialinio vertingumo. Nėra „gero“ ir „blogo“ temperamento, nes kiekvienas tipas turi teigiamų ir neigiamų pusių. Cholerikui lengviau palyginti su flegmatiku, išsiugdyti veiksmų greitumą, ryžtingumą, tačiau flegmatikui lengviau, palyginti su choleriku, išsiugdyti ištvermingumą, šaltakraujiškumą.
Žmogui lengviau pasiekti tikslo, lengviau konkuruoti su kitais ir lyderiauti, kai jis pasinaudoja savo temperamento stipriosiomis pusėmis ir sąmoningai koreguoja silpnąsias, neužmiršdamas svarbiausių dalykų – sąžinės ir tiesos.
