Nenuobodūs muzikiniai pasirodymai
„Bliuzo naktys“ startavo penktadienį su „Hard Times“ iš Lenkijos. Trys vyrukai į bliuzą įmaišo ir roką, ir funk‘ą, ir flamenko, ir net svingą. Tikri savo sukurto bliuzo profai. Iškart po jų festivalį drebino LANDY (JAV) & „Hilda Blues Band“ – pirmieji bliuzo pranašai Lietuvoje, susikūrę dar Sovietų Sąjungoje. „Pete Brown and Krissy Matthews Band“ – puikus jau patyrusio dainų tekstų autoriaus ir muzikanto bei jauno, tačiau fenomenalaus gitaristo duetas. Nenusileido užsieniečiams ir lietuviai „Arina & Veto Bank“, bliuzo festivalyje grojantys tikrai ne pirmą kartą. Tuoj po jų scena atiteko „Oli Brown“ – gitaros akrobatui iš Didžiosios Britanijos. Ir pirmosios nakties desertui buvo palikti „Latvian Blues Band“. „Bliuzo naktų“ jau pamėgti broliukai iš Latvijos buvo pasitikti su dideliu džiaugsmu.
Šeštadienio dieną koncertavo keturios grupės: A. Belkin, „Ai šeip bičiukai“, „Baltasis kiras“ ir „Coolman‘s report“ – jauni ir perspektyvūs kolektyvai. O vakarą pradėjo „Garbanotas bosistas“ – rokas, bliuzas ir rokenrolas viename. Po jų festivalininkus linksmino „Double Harp Attack“ – naujas projektas, ruoštas specialiai „Bliuzo naktims“. Jame susijungė senosios ir jaunosios kartos Lietuvos geriausių bliuzo armonikėlistų muzika, idėjos ir talentai. „Mirramaze“ atskleidė elektrinės violončelės privalumus, o štai „ZZ TOP Tribute.lt“ džiugino legendinės grupės hitais ir itin tikroviškomis netikromis barzdomis. Po barzdočių scenoje pasirodė „Alvon Johson Blues Band“. Dana Fuchs – fenomenali dainininkė, kurios nepaprastas ir įtaigus balsas privertė kritikus ją lyginti su tokiomis roko legendomis kaip Janis Joplins ar Mick Jager. Labai įdomus ir įvairus (kaip gana griežtą stilių turinčiam festivaliui) grojaraštis. Krokodilui Genai patiko, Gena klausė, šoko ir rašo pliusą.
Galva svaigo nuo veiklų gausos
Dienos metu festivalininkams buvo siūloma gana daug veiklos: plaukiojimas valtimis ar vandens dviračiais, mirkimas karšto vandens kubile, maudymasis pirtyje ant vandens, ekstremalių išbandymų mėgėjai galėjo būti išsviesti vandens ar paprasta katapulta, taip pat buvo ir milžiniški šachmatai, gyvoji biblioteka, stalo futbolas, laikinos tatuiruotės, sportuojantys galėjo registruotis į futbolo, krepšinio ir tinklinio turnyrus. Trumpai kalbant, Krokodilui Genai net galva apsvaigo nuo visų veiklų ir jis turbūt nė pusės nebeprisimena, nes paprasčiausiai nespėjo išbandyti. Dar viena staigmena festivaliautojams, antrąją festivalio dieną, trys pilotai lėktuvais atliko akrobatinio skraidymo programą. Didelis pliusas organizatoriams!
Festivalio scena dekoruota rėmėjų logotipais
Scena buvo įsikūrusi lygiai toje pačioje vietoje kaip ir kiekvienais metais. Turbūt todėl, kad tobuliau jos niekur ir neįkiši – priekyje koncertas, dešinėje maistas, gėrimai ir keletas pramogų, o kairėje, nenuėjus nė 30 žingsnių, ežeras. Gena ir pašoko, ir pavalgė, ir pasimaudė, ir net įkasti niekam nenorėjo. Tik štai „Bliuzo naktų“ plakatas vis ten pat, scenos gilumoje, o šalia scenos – metalo konstrukcija, nukabinėta rėmėjų tentais... Gena supranta, kad tokiame festivalyje galbūt niekam ir nerūpi tos dekoracijos, tačiau būtų galima nepatingėti ir pagalvoti apie scenos papuošimus. Daugiau nei pusės balo Gena negali duoti.
Kaip ir kiekvienam krokodilui, Genai labai patinka gamta. Prie Lūksto ežero jos tikrai pakanka. Gražiai sutvarkytos ir paruoštos vietoms automobiliams ir palapinėms. Buvo galima pasirinkti: gyventi toliau nuo triukšmo ar statytis palapinę ant paties ežero kranto, scenos pašonėje, ar įsikurti pievoje, ar pasislėpti po medžiais. Žodžiu, kiekvienam pagal poreikius. Visa festivalio teritorija nebuvo itin didelė, todėl, kad ir kur beeitum, nereikia ruoštis tarsi žygį. Už vietą ir strategišką išplanavimą Gena deda tvirtą pliusą.
Maistas – skanu ir nebrangu, tačiau per mažai
Maistas kiekvienam festivalininkui yra labai svarbus dalykas. Reikia skaniai ir stipriai pavalgyti, kad turėtum jėgų šėlti visą savaitgalį. „Bliuzo naktys“ yra tas festivalis, kuriame už 10 litų galima laisvai prisikimšti pilvą, ir ne tik burgerių, bet ir šašlykų, bulvių košės, įvairiausių blynų ir kitų lietuvių taip mėgstamų patiekalų. Būtų nuodėmė nepaminėti tradicinės žuvienės, kurios paragauti buvo galima nemokamai. Taigi, skanu ir pigu. Tik kad pačių „virtuvėlių“ ir „kioskelių“ galėjo būti daugiau. Gal ir ne visiems, bet daugeliui tikrai teko praleisti ir po tris grupes scenoje, belaukiant eilėje prie maisto. Pusė balo, nieko nepadarysi.
Darbštūs savanoriai ir teisingi apsaugos darbuotojai
Gena neišgirdo nė vieno nusiskundimo, o ir pats nematė, kad kas iš savanorių darbininkų „chaltūrintų“. Kiekviename poste jų nuolat būdavo daugiau nei pakankamai, visi labai geri, paslaugūs ir linksmi. Festivalio tualetuose netvarkos turbūt niekada neišvengsi, tačiau Gena pats matė, kaip dažnai specialus automobilis atvyksta jų sutvarkyti. Bent pusė jų visada tinkami ir menkiems, ir rimtiems reikalams. Šiukšlės! Jų Gena matė baisiai baisiai daug, bet čia juk festivalis, o ir surenkamos jos buvo per daug nedelsiant. Sekmadienį, festivaliui jau pasibaigus, buvo matyti tik didelės jų krūvos, o pievos ir miškai vėl džiaugėsi švara. Pliusas organizatoriams už gerą savanorių atranką.
Apie kitus festivalio svečius Gena negali pasakyti nė vieno blogo žodžio. Jis nematė nė vieno susiraukusio veido, nė vieno pikto žvilgsnio ir nė vieno sugniaužto kumščio. Vien tik meilė ir džiugesys. Tikras hipių „Woodstock“. Nuoširdžiai ir drąsiai Gena deda pliusą už sukurtą vien tik teigiamos energijos tradiciją.
Gena norėtų pasidžiaugti ir nusistebėti apsaugos darbu. Dirbo jie griežtai ir efektyviai, bet kartu labai žmogiškai ir atlaidžiai – atsižvelgdami situaciją. Taisyklių pažeidinėtojai prasmuko gal tik keli, kiek jau Gena ten nugirdo... O ir su pagautaisiais buvo elgiamasi pagarbiai, kiek to reikėjo, ir teisingai. Už apsaugą taip pat pliusas.
Įvertinimas: 8 iš 9
Patarimai ateičiai: pasirūpinti scenos dekoracijomis ir pasikviesti daugiau virtuvių!
