– Ką jums davė projektas „Paslapčių namai“?
– „Paslapčių namai“ davė reklamą ir galimybių. Manau, kad kiekvienas dalyvis ten eidamas tikėjosi gauti tam tikrą žinomumą, jo paragauti, tai ir įvyko. Ar pavyks tai išnaudoti teisingai – priklauso tik nuo mūsų pačių.
– Ar tikėjotės pergalės?
– Taip. Labiausiai savo pergale tikėjau prieš įžengdamas į namus, ėjau laimėti. Tikiu, kad viską, ką gyvenime žmogus daro, jis turi daryti siekdamas pergalės, kitaip jis pasmerkia save pralaimėjimui.
– Ar sunku buvo spėlioti kitų paslaptis?
– Ne, spėlioti paslaptis buvo per lengva, todėl sąmoningai nusprendžiau jų neatspėti. Juokauju.
Iš tiesų negaliu pasakyti, ar buvo sunku ar ne, žaidžiant žaidimą ten, veikia daug faktorių – taupumas, delsimas, nerimas, noras, kad būtų vienaip ar kitaip ir t.t. Imi ieškoti esmės ten, kur jos nėra, ir taip pats savo sode dėlioji grėblius, ant kurių užlipsi.
– Gal jau žinote, ką veiksite su laimėtais pinigais?
– Kol kas planuoju juos išleisti. Didžioji dalis pinigų bus įdarbinti – jie arba suteiks man palankesnes aplinkybes mokytis, arba ims daugintis.
– Kokios galimybės atsivėrė po projekto?
– Nepasakyčiau, kad galimybės taip paprastai ėmė ir atsivėrė. Pats projektas buvo atsivėrusi galimybė, dabar galimybės iš lėto veriasi ir man reikia išsirinkti tinkamas. Norėčiau kuo greičiau suburti gerą komandą ir imtis kūrybinės veiklos, bus įdomu, bet, bijau, kad viskas vyks ne taip greitai, kaip norėčiau.
– Gal artimiausiu metu ketinate dalyvauti kokiame nors kitame projekte?
– Jei kas nors parekomenduos ir pasiūlys, tikiu, kad mielai dalyvaučiau, bet projekte, kuris truktų kiek trumpiau nei trys mėnesiai. Na, ir, žinoma, priklauso, koks tai projektas. Bet apskritai dalyvauti, noras nedingo.
– Ką šiuo metu veikiate gyvenime?
– Bandau grįžti į vėžes, kol kas jaučiuosi tarsi kamuoliukas, kuris šokinėja nuo kampo prie kampo. Kartais mėginu apsimesti, kad žinau, kas vyksta ir, kad žinau, ką darysiu vėliau, bet tiesa ta, kad kol kas dar naiviai tikiuosi stebuklingo pasiūlymo, nukritusio iš dangaus, ir jo laukiu. Nors iš tiesų laukiu paties susipratimo, kad tokio pasiūlymo nebus, kad visko reikės siekti savo proto ir valios pastangomis.
– Ką planuojate veikti vasarą?
– Šiek tiek ilsėtis ir šiek tiek dirbti. Susiduriu su draugais ir pažįstamais, kurie yra ištroškę kūrybinės veiklos, jei viskas seksis, tą veiklą ir organizuosimės – kursim spektakliuką. Taip pat yra minčių atkurti anksčiau pradėtą pasirodymų vaikams (gimtadieniai, Naujieji metai) organizavimo verslą, bet tam reikės naujos komandos, ir ji jau buriasi.
– Koks jūsų hobis?
– Visas gyvenimas yra mano hobis. Mėgstu išmėginti naujus dalykus, kelti sau nedidelius iššūkius, tad tie iššūkiai ir tampa mano hobiu. Didelę aistrą jaučiu vaidybai, režisūrai, ir toji aistra manęs nepaleidžia, tad mėginsiu labiau tai plėtoti, stengsiuosi paversti jį daugiau nei hobiu.
– Palinkėjimas skaitytojams.
– Dažnai tenka girdėti frazę – gyvenkite gyvenimą taip, lyg tai būtų paskutinė diena. Aš manau, kad tai kvaila – nes kartais tai reiškia gyventi nerimaujant, bandant išmėginti viską, kas nemėginta žinant, kad nespėsi, gailėtis, kad kažko nepadarei...
Mano palinkėjimas būtų gyventi gyvenimą taip, lyg tai būtų pirmoji diena jame. Atrasti tuos pačius dalykus iš naujo, iš naujos perspektyvos, ieškoti ir mokytis, suprasti ir niekada nenustoti tobulėti. Nesijauskite, kad jau žinote pakankamai apie pasaulį, jis keičiasi, keičiatės ir jūs. Kiekviena diena yra nauja ir mokytis tenka vis iš naujo – džiaukitės tuo. Kaip sako mano mama – Gyvenimas nėra sprintas, dažniausiai jis maratonas ir nuovargis neišvengiamas. Bet sunkiu momentu nepamirškite, kad visada atsiranda „antras kvėpavimas“.
