Paklaustas, ar yra tokių šriftų, kurių niekada nerekomenduotų naudoti verslui, dizaineris sako, kad tokių daug, tačiau nenorėtų viešai kritikuoti kitų kūrėjų darbo. „Mes patys savo darbams naudojame iki 50 šriftų, tačiau šis pasirinkimas susijęs ne tik su kokybe, bet ir individualiu skoniu. Be to, iš taisyklės ką kur naudoti ir ko ne visada gali būti geniali išimtis. Svarbiausia parenkant šriftą – tiesiog jausti kas kur tinka“, sako K. Bernau, kurio studija „Atelier Carvalho Bernau“ sukūrė ne vieną komercinį plataus vartojimo šriftą.
Kartais kompanijai labiau apsimoka turėti specialiai jai sukurtą originalų šriftą, nei naudotis komerciniu. „Originalaus šrifto kaina priklauso nuo kompanijos dydžio, t.y. reikalingų licencijų kiekio, išskirtinumo – kiek apribotas šrifto naudojimas ir sudėtingumo, t.y. kiek darbo yra dizaineriams“, – sako K. Bernau, kurio kompanija sukūrė originalius šriftus perdraudimo kompanijai „Munich Re“ ir žurnalo „Esquire“ JAV versijai.
Pasak grafikos dizainerio, šriftas – minimaliausia komunikacijos priemonė, ir jei kompanija turi unikalų šriftą, ji turi ir individualų balsą rinkoje. O stipriai išpopuliarintas šriftas gali tapti prekių ženklo identifikavimo priemone net ir tais atvejais, kai nematyti logotipo.
„Atelier Carvalho Bernau“ studijos patirtis rodo, kad šrifto kūrimas gali užtrukti ir tris dienas, ir puspenktų metų – tiek laiko prireikė sukurti komercinio šrifto „Lyon“ šeimą. Kalbėdami apie įkvėpimą dizaineriai pabrėžia, kad juos labiausiai įkvepia turinys, su kuriuo dirba. „Pagrindinis mūsų įkvėpimo šaltinis – matyti, kaip menininkas, būdamas autonomiškas, vysto asmenines teorijas ir konstruoja pasaulio viziją ypatingu būdu“, sako K. Bernau, kurio studijai grafinio dizaino darbus patiki garsūs menininkai ir kultūros institucijos.
VDA studentams K. Bernau ir S. Carvalho nori pabrėžti, kad šiandien grafikos dizaineriui nepakanka turėti žinių ir įgūdžių – jam būtinai reikalinga pozicija atliekamų darbų ir žmonių, su kuriais dirba, atžvilgiu. Nes tai įtakos visus dizainerio priimamus sprendimus, taip pat ir estetinius.
„Grafinis dizainas labai greitai keičiasi ir jis visada buvo glaudžiai susijęs su technologijų pažanga, todėl dizaineriui reikia spėti su jomis, kad galėtų gerai atlikti savo darbą. Tačiau dizaineriai nebėra žmonės, kurie tik organizuoja informaciją, jie yra kur kas daugiau – jie yra autoriai, redaktoriai, jie imasi iniciatyvų, kuria kompanijas, produktų linijas, užsiima tyrimais, rašo knygas. Taigi keičiasi dizainerio vaidmuo – jis toks platus, kad pats gali nuspręsti kokiu dizaineriu tu nori būti“, – sako S. Carvalho.
Ketvirtadienį, nuo 18 val. VDA dizaino inovacijų centre vyks atvira K. Bernau paskaita, kurioje jis pristatys dizaino studijos „Atelier Carvalho Bernau“ darbus. Vilniaus dailės akademijos D korpuse (112 aud.) vyksianti paskaita nemokama, joje galima apsilankyti be išankstinės registracijos.
