Šią, Lietuvai ir mums visiems svarbią datą, Naujųjų Valkininkų gyventojai susirinko paminėti žvarbią kovo 10-osios popietę.
Visus susirinkusiuosius pasveikino ir tautinę giesmę sugiedoti pakvietė renginio tautiniais rūbais pasipuošę vedantieji G. ir P. Česnulevičiai. Šį kartą minėjimas vyko šiek tiek netradiciškai. Po gražaus Varėnos savivaldybės tarybos vicemero A. Valeišos sveikinimo visi susirinkusieji buvo pakviesti burtų keliu pasiskirstyti komandomis. Sudarius tris komandas, pagal tris mūsų vėliavos spalvas: geltona, žalia ir raudona, renginio vedantieji pristatė teisėjas. Jomis tą dieną tapo S.Švedė ir I. Matulevič.
Netrukus komandos buvo pakviestos prisistatyti ir paskelbti savo pavadinimą. Kovo 11-ajai skirtoje viktorinoje rungėsi „Saulės“, „Žaliosios pievos“ ir „Braškinė“ komandos.
Viktorinos užduotys buvo tikrai nelengvos. Žaidėjams teko gerokai pasukti galvas, kad išvardintų kuo daugiau Lietuvos miestų, kurie yra rajonų centrai, Lietuvoje augančių medžių pavadinimus, dainų apie tėviškę, tėvynę, Lietuvą (jas teko ir sudainuoti), užminti savo priešininkams kuo daugiau mįslių, išgirdus vos keletą muzikos akordų atspėti kokia tai daina, prisiminti kuo daugiau lietuviškų patarlių ir priežodžių, surašyti kaip vadinama vyro mama, sūnaus žmona, dėdės sūnus ir kiti giminaičiai, kad pergalę užtikrintų ar į priekį išsiveržtų, komandų nariams teko per keletą minučių suorganizuoti ir pravesti žaidimą visiems susirinkusiems.
Po keletą valandų trukusios intensyvios kovos teisėjoms teko sunki užduotis – susumuoti rezultatus. Prieš paskelbiant nugalėtojus buvo prisiminta, jog šie metai Lietuvoje – tarmių metai, tad visi mielai pasiklausė tikros suvalkietės S. Švedės trumpo suvalkietiško pasakojimo.
Visas tris komandas skyrė vos keletas taškų, bet visgi gudriausiais, greičiausiais, išmaniausiais tapo „Saulės“ komandos nariai, antroji liko „Braškinė“ komanda ir tretieji, bet neprasčiausi (tiesiog, truputėlį tądien jiems pritrūko sėkmės) „Žaliosios pievos“ žaidėjai. Visi buvo apdovanoti prisiminimo diplomais ir A. Valeišos dovanėlėmis. Prieš išsiskirstant, renginio vedantieji pasveikino visus dalyvius ir, kad popietė tikrai būtų visiems smagi bei įsimintina, kad būtų pajaustas tikrasis lietuviškumo ir bendrumo jausmas, pakvietė visus susikibti rankomis ir kartu padainuoti tikrą lietuvišką dainą „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“.
O kad mums buvo smagu, jauku ir linksma reikia padėkoti Varėnos rajono Valkininkų vidurinės mokyklos Naujųjų Valkininkų priešmokyklinio ugdymo skyriaus mažiesiems ir jų auklėtojoms už padovanotą savo piešinių parodą, miestelio jaunimui, kuris gamino papuošimus, puošė salę, vaikinams, kurie nešiojo suolus prieš renginį ir po jo. Tariu visiems ačiū ir drąsiai rašau, kad su tokia komanda mes tikrai dar daug ką nuveiksime.
