Kodėl vieniems tai tampa lošimų alternatyva, antri prie šio žodžio mato ženklą „Stop“, treti – pagrindinį kelią susikurti kapitalą, o ketvirtiems tai taip įprasta ir savaime suprantama, jog net būtų keista, jei būtų kitaip? Kokiu žmogumi turi tapti, norėdamas praktiškai įgyvendinti tą taip dažnai girdimą „pinigai daro pinigus“ modelį?
Šiuos klausimus aš keliu ne pirmasis. Investuotojas, verslininkas bei daugybės knygų apie finansinio išprusimo lavinimą autorius Robertas Kiyosakis išskiria 7 investuotojų tipus. Šie tipai vienas paskui kitą sudėlioti ne be reikalo – norint atverti vartus į kitą investavimo lygį, reikia išmanyti jo principus. Be to, šis straipsnis – savotiškas testas kiekvienam iš jūsų, leisiantis atpažinti labiausiai charakterį apibūdinantį tipą. Smalsu? Tad nieko nelaukdami pradėkime!
7 investuotojų tipai
Neturintys ką investuoti. Paprastai, didžioji dalis žmonių priklauso būtent šiai kategorijai. Šio tipo žmones atpažįstame pagal vieną požymį – jie išleidžia lygiai tiek (arba netgi daugiau), nei uždirba. Todėl prie neturinčių ką investuoti galime priskirti ir dideles pajamas gaunančius, bet itin prabangų gyvenimą mėgstančius žmones.
Mėgstantys skolintis. Tie, kurie mėgsta skolintis, tikėtina, jog nėra susipažinę su „7 žingsnių į finansinę laisvę“ programa, kurios vienas pamatinių principų prieš pradedant taisyti savo finansinę sveikatą – nustoti skolintis. Kaip teigia Robertas Kiyosakis, tokie žmonės tiesiog nesugeba suvaldyti godaus vaiko savyje, kuris įtakoja išlaidavimo įpročius. Šio tipo atstovai iki galo ištuština savo kreditines korteles pirkiniams, kuriais galėtų pasipuikuoti prieš kitus, todėl dauguma juos klaidingai laiko turtingais. Vis dėlto, jų turimi įsipareigojimai dažniausiai gerokai viršija turto vertę. Ironiška, tačiau tokie žmonės lieka ištikimi savo gyvenimo būdui ir investuodami, nes pinigus investicijoms taip pat skolinasi.
Taupytojai. Priešingai nei mėgstantieji skolintis, taupytojai vengia bet kokios įmanomos rizikos. Žodis „investavimas“ jiems kelia vienintelę emociją – baimę. Tokie žmonės ne tik nesiskolina, tačiau taupo pinigus naudodami minimalios rizikos priemones – dažniausiai terminuotą indėlį. Be to, jiems būdingas smulkmeniškumas. Taupytojas gali kelias valandas su pilnu pinigų „Maximos“ maišeliu keliauti iš banko į banką (nors dabar kiekvieno banko ar kredito unijos už indėlį siūlomos palūkanos yra skelbiamos internete) siekdamas gauti bent viena šimtosios dalimi geresnį indėlio pasiūlymą.
Gudruoliai. Gudruolis – savybė, kuri yra tarsi lietuvių tautos bruožas. Paprastai, jei bent geriau, nei vidutiniškai išmanome vieną sritį, tai mus tarytum įgalina pasijausti visų sričių profesionalais, ekspertais, universalais, reikšti savo „kompetentingą nuomonę“ ją argumentuojant nenuginkluojama „aš žinau, kad taip yra, tu man neaiškink“ replika. Labai dažnai šių protingų bei kitose srityse išsilavinusių žmonių finansinis supratimas dar glūdi akmens amžiuje, jie gali prigalvoti milijonus priežasčių, kodėl investicijos paprasčiausiai neatsipirks, todėl renkasi paprasčiausią kelia – pasitikėti merdėjančia motinėle Sodra bei jos gera valia už kelerių ar kelių dešimčių metų. Šios kategorijos žmonės paniškai bijo suklysti, pasirodyti neprotingi, o tai užkerta visus kelius į sėkmingą investavimą.
Ilgalaikiai investuotojai. Turi panašumų su taupytojais, nes teisingai elgiasi su pinigais, išleidžia mažiau, negu uždirba, o skiriasi nuo jų tuo, kad aplink save mato gerokai mažiau priešų ir grėsmių. Nors ir renkasi mažiau rizikingas investicijas, tačiau kruopščiai atsirenka į ką investuos, įvertina riziką, turi ilgalaikio investavimo planą bei asmeninių finansų valdymo viziją. Jų tikslas – po truputį didinti savo turto vertę, o ateityje gyventi iš investicijų grąžos, todėl nesivaiko trumpalaikės sėkmės bei labiau orientuojasi į mažesnį, bet stabilų prieaugį.
Patyrę investuotojai. Nuo anksčiau minėtų investuotojų tipų šie žmonės skiriasi pirmiausia tuo, kad puikiai moka tvarkytis su savo pinigais. Jie nekarpo ausimis išgirdę žodžių junginį „pajamų/išlaidų žurnalas“, nuolat atsakingai veda asmeninių finansų biudžetą, turi aukštą finansinį intelektą, be viso to, uždirba daugiau, nei išleidžia. Investuodami jie remiasi techninėmis analizėmis, todėl savo sprendimus gali pagrįsti racionaliais apskaičiavimais, o ne savo emocine reakcija į publikuojamas naujienas. Kadangi iššūkiai jiems – savaime suprantama proceso dalis, o baimę prarasti pinigus atstoja kruopšti kiekvieno sandorio analizė, juos nuolat lydi sėkmė.Kapitalistai. Pati rečiausia kategorija, kurios atstovai priklauso investavimo elitui. Jie valdo didžiules korporacijas, todėl kapitalą didina naudodami kitų žmonių laiką, pastangas bei pinigus. Kapitalistai kuria darbo vietas, taip užtikrindami pragyvenimą daugeliui žmonių.
Be to, šiam tipui priklausantys žmonės investuoja į tokius finansinius instrumentus, į kuriuos vidutines pajamas, statusą ar investicinę patirtį turintys piliečiai investuoti paprasčiausiai negalėtų. Galiausiai, Robertas Kiyosakis apibendrina, jog norint būti 6 ar 7 tipo investuotoju, visų pirma reikia išaugti ilgalaikio investuotojo marškinėlius. Ir kiekvienas, kas bando apeiti šį tipą ir šoktelti laipteliu aukštyn, būna nubloškiamas prie 4 lygmens gudruolių – žmonių, kurie tiesiog įsivaizduoja žinantys geriau už kitus, tačiau niekada taip ir nepasiekiantys bent vidutinių investicinės veiklos rezultatų.
Investuotojas – skambus titulas, tačiau, kaip matote, jie lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes, tik šiek tiek kitaip supranta pinigų žaidimo taisykles. O kas trukdo mums jas suprasti? Niekas! Investavimas kaip ir gebėjimas spausdinti kompiuterio klaviatūra, išsivirti kiaušinienę ar pasakyti eilėraštį yra ne kas kitas, o įgūdis. O įgūdžius galima lavinti. Jei jaučiate, kad sutaupyti daugiau neišeis, uždarbio galimybės taip pat ne begalinės, o gyventi norisi geriau tiek dabar, tiek ateityje, pasidomėkite investavimu. Kuo uoliau tai darysite, kuo geriau suprasite investavimo pasaulio principus, tuo platesni horizontai atsivers.
