Šiuo straipsniu norėčiau ne tik aptarti vieną berniukams pasitaikančių ligų (taip pat vaikinams, suaugusiems vyrams) - balanopostitą, bet ir paskatinti mamas ir tėvelius domėtis ir bendrauti su savo atžalomis seksualinės sveikatos temomis, jog atsiradus klausimams pirmiausia kreiptųsi į jus, mieli tėveliai.
Taigi balanopostitas – varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas, kuris pasitaiko tiek berniukams, tiek suaugusiems vyrams. Suaugusieji ir vaikai suserga, kai nesilaikoma tinkamos higienos – nenuplauta yranti apyvarpės smegma yra puiki terpė veistis uždegimą sukeliantiems mikroorganizmams (Streptococcus, Staphylococcus, Proteus, E. coli).
Kita dažnai sutinkama didinanti riziką susirgti balanopostitu būklė – cukrinis diabetas. Vaikams ir jaunuoliams būdingesnis pirmo tipo cukrinis diabetas (didžiulis troškulys, dažnas šlapinimasis, liesėjimas, odos niežėjimas). Nors laikomasi viso kūno higienos, dažnai neišvengiama odos pūlinukų bei žaizdų infekcijų. Na, o lytiškai aktyviems varpos galvutės ir apyvarpės uždegimą gali sukelti lytiškai plintančios infekcijos, tokios kaip gonorėja, trochomonozė, kandidozė bei iš šlaplės patekęs sekretas su E. coli bakterija.
Nuo ko viskas prasideda?
Suprantama, kad vaikai visada išliks vaikais – po nuotykių pilnos dienos, vedami didžiulio nuovargio dalis jų mielai į lovą įsiropštų tik probėgomis nusiprausę. Jei tinkamos higienos nesilaikoma kasdien, apyvarpės maišelyje kaupiasi į varškę panaši masė, kuri susidaro iš apyvarpės riebalinių liaukų išskyrų, nusilupusių ląstelių, šlapimo liekanų.
Prasideda uždegimas: varpos galvutė ir vidinis apyvarpės lapelis parausta, patinsta, išopėja, o tada apsineša pūlingomis ir kraujingomis išskyromis, neretai uždegimo plote niežti ir skauda. Retais atvejais balanopostitas gali priversti ne juokais sunerimti - parausta ir patinsta visa varpa, padidėja kiršknies limfmazgiai.
Jūs nusprendėte palaukti ir stebėti, kas vyks toliau?
Besitęsiant uždegimui didėja komplikacijų tikimybė. Viena iš jų – fimozė (būklė, kai apyvarpės negalima atsmaukti už varpos galvutės). Fimozės atveju jums sunku šlapintis, o vaikams dažnai šlapimas net susilaiko. Jei liga negydoma, apyvarpė randėja ir fimozė tampa negrįžtama, tuomet reikalinga operacija. O tai tiek mažajam padūkėliui, tiek suaugusiam vyrui neatneša džiugesio į kasdienių darbų planą. Vis dėlto ar tikrai toks nemalonus vizitas pas urologą, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio?
Paprastai užtenka tik apžiūros, kuomet gydytojas apžiūri apyvarpę, įsitikina, jog išskyros nėra kitos patologijos išraiška (vėžio, minštojo šankerio, sifilio ar kitos lytiškai plintančios infekcijos) bei paima išskyrų pasėlį, nustatyti sukėlėjus ir jų atsparumą antibiotikams. O tuomet jau jūsų laukia gydymas, kuris dažniausiai trunka tik vieną ar dvi savaites!
Jei uždegimas lengvas, užtenka gydymo antiseptiniais tirpalais, kuriais suvilgoma varpos galvutė ir apyvarpės sritis. Jei apyvarpę sunku atsmaukti, tuomet reikia patempti už jos kraštelio ir tirpalas pilamas į apyvarpės maišelį (procedūra atliekama 2-3 kartus per dieną). Kadangi berniukai susilaikius šlapimui nėra labai pakantūs skausmui, rekomenduojama šilta vonia, kurioje nerūpestingai leisdami laiką bei žaisdami pasišlapina. Vis dėlto, jei nepakanka gydymo antiseptiniais tirpalais ir uždegimas progresuoja, skiriami antibiotikai ir su liga susidorojama iki galo.
Į ką labiausiai reiktų atkreiptį dėmesį? Intymi higiena! Svarbu vaikus nuo mažens mokyti tinkamai apsiprausti bei padrąsinti pasipasakoti tėveliams, jei jaučia diskomfortą lytinių organų srityje, o vyrui tokioje situacijoje visada rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių ir tinkamai gydytis, jog neužkrėstų partnerės.
Kaip ir daugeliu skilties „Tavo seksualinė sveikata“, taip ir šiuo straipsniu nebandoma išspręsti jūsų seksualinio gyvenimo problemų, tiesiog žiniomis norima padėti jums jų išvengti ir mėgautis puikia seksualine sveikata. Mums, suaugusiems tai padaryti kur kas lengviau, tačiau vaikams reikia mūsų globos ir priežiūros, ypač kai tai liečia intymumą. Linkiu būti drąsiems ir tapti geriausiais savo atžalų gydytojais bei patarėjais!
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
