Turbūt nei vienas renginio svečias nesitikėjo, kad atlikėjas susirinkusią liaudį šokdins daugiau nei tris valandas. Komentaras, parašytas facebook’o tinkle kitą dieną po vakarėlio, puikiai nusako įspūdžius: “Ačiū Apparat, ačiū Gargarui, ir visiem susirinkusiems, seniai neturėjau tokio gero vakaro. Ir seniai nemačiau, kad 3:40 ryto viskas vyktų tokiu pajėgumu“.
Be abejo, kiekvieno renginio sėkmė priklauso ne tik nuo organizatorių, pasirodančių atlikėjų ar papildomų detalių, bet ir nuo susirinkusios auditorijos nusiteikimo. Nors atsiliepimų apie apšildančius atlikėjus Gvidą (Partyzanai), Synthsoulsizer bei taip lauktą Apparat pasirodymą buvo daug ir įvairių, tačiau aš mačiau tik gražius, puikiai nusiteikusius žmonės, plačias šypsenas ir džiaugsmo šūksnius. Iš tiesų, vokiečio sukama muzika buvo tarsi nesibaigiantis apogėjus! Pasirodymo metu norėjosi bent pas nykštukus nubėgti, tačiau net tam neradau tinkamos progos.
Vokiečių elektroninės muzikos atlikėjas atvyko be savo grupės, todėl vakarėlio metu atliko set’ą. Spėju, kad mažesnį įspūdį renginys paliko tiems, kurie labiau vertina gyvą Apparat kūrinių atlikimą, nei šokius pagal ritmišką muziką. Iš tiesų, vakarėlis buvo labai nusisekęs, kalbant tiek apie atmosferą, tiek apie muziką ar organizatorių sprendimus. Sklinda gandai apie kažkokį vamzdį Gargaro patalpose, kurį paslėpti organizatoriai pažadėjo… Tačiau aš tiek šokau, kad joks vamzdis man nepakliuvo į akiratį.
Gargare, įsikūrusiame industrinėse Vilko fabriko patalpose, šokau taip pat pirmą kartą. Mano manymu, tokiems vakarėliams, kurių metu susirenka tikrai nemažai liaudies, lofto erdvė pati tinkamiausia. Gargaro kolektyvui siunčiu komplimentus dėl organizuotumo ir puikaus vakarėlio. Tik užkliuvo vienas momentas: Apparat’ui pabaigus savo pasirodymą, į klubą norėjo pakliūti dar keletas žmonių, tačiau kasa buvo išnešta, todėl bilietų jie nusipirkti negalėjo, o ir kitų išeičių, kaip patekti į vakarėlį, neatsirado. Apsauginiai tarė griežtą ne, nors daugiau nei pusė vakarėlio svečių patalpas jau buvo apleidę. Be to, artėjant paryčiams ir bilietus už 30 litų pardavinėti ir pirkti būtų kvaila. Galiausiai paaiškėjo, kad ši padėtis – be išeities, todėl žmonės tiesiog nuleido rankas ir grįžo iš kur atėję.
Nors tikėjausi iš 3D projekcijos, įrengtos ant sienos už Dj pulto kažko daugiau nei volume stulpelių judėjimo pagal muzikos ritmus, tačiau bendras vaizdas atrodė neblogai! Pasikartosiu, svarbiausia atmosfera ir gera muzika, o ne menkniekiai, kuriuos akcentuoja žmonės, kurie greičiausiai patys nesuprato kur atėjo. Bet kuriuo atveju tikiuosi, kad Apparat’as neaplenks Lietuvos ir kitais metais!
Daugiau Reiverio Paklydėlio tekstų - miestodziungles.lt
