Teatrai iš Klaipėdos, Girdžių, Vilniaus, Baltrušaičių, Kalvarijos, Bilionių, Jurbarko, Viešintų, Agluonėnų, Skapiškio vaidins dešimtis spektaklių Pasandravyje, Raseinių rajono kaimuose ir miesteliuose, Betygaloje, Ariogaloje, Šiluvoje, ant Molavėnų piliakalnio.
Repertuare – dvi didžiosios Maironio dramos: Vytautas pas kryžiuočius (rež. P. Bielskis) ir Didysis Vytautas-karalius (rež. V. Rumšas).
Maironio metai
2012-ieji metai paskelbti Maironio (1862-1932) metais. Lietuvos klojimo teatrų draugija, Klaipėdos universitetas ir Raseinių rajono savivaldybė, minėdamos Maironio 150-asias gimimo metines, sudarė išplėstinę programą jo dramaturgijai iškelti ir populiarinti.
Su teatru Maironis iš arti susipažino 1893 m. kun. Jono Katelės slaptame Klojimo teatre, Panemunėlio parapijos polivarko daržinėje. Panemunėlyje lankėsi daug to meto Lietuvos inteligentų – Vaižgantas, Jonas, Basanavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Dambrauskas, Jonas Jablonskis, Antanas Vienažindys, Petras Matulionis.
Juos visus vienijo Lietuvos Nepriklausomybės viltis. Slaptieji lietuviškieji vakarai yra mūsų valstybingumo, mūsų teatrinės kultūros pradžių pradžia.
Sena teatrų tradicija
Klojimo teatrų suvažiavimai kiekvieną kartą vyksta vis kitoje vietoje. Dažniausia tai būna žymių kultūros veikėjų gimtosiose sodybose – Paragiai (Lazdynų Pelėda), Ožkabaliai (Jonas Basanavičius), Niūronys (Jonas Biliūnas), Griežionėlės (L. Didžiulienė-Žmona), Zastaučiai (Juozas Vaičkus), Biliakiemis (Antanas Jasūdis), Laukuva (Marija Tallat-Kelpšienė), Bukantė (Žemaitė), Panemunėlis, Naujikai (kunigas Jonas Katelė).
Pirmas Klojimo teatrų suvažiavimas įvyko dar sovietmetyje, 1987 metais Aglonėnuose. Buvo iškelta, tada dar nelegali, trispalvė vėliava. Bolševikų valdžia (N. Dybenko, LKP CK) aršiai priešinosi kultūriniam judėjimui, represavo vadovus.
Klojimo teatrinis judėjimas visada turėjo didelę konsoliduojančią reikšmę. Palangos vaidinimą (1899) laimino vyskupas M. Paliulionis, Medvėgalio šimtmečio suvažiavime (1999) entuziastingai dalyvavo vysk. A. Vaičius, o pastaraisiais metais savo garsių pirmtakų vieton kaip dvasios vadovas aktyviai įsijungė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
