Dirbu vyr. buhaltere, domiuosi šiuo įstatymu, daug darbuotojų ateina pasitarti ką toliau daryti: nutraukti kaupimą ir pereiti į Sodrą, palikti sukauptą dalį pensijų fonde ar pasilikti pensijų fonde, ar visiškai nesudaryti pensijų kaupimo sutarties.
Vienareikšmiškai žmogui negali patarti, kaip pasielgti, bet daugeliu atvejų galiu patarti tik nutraukti kaupimą ir grįžti į Sodrą arba nesudaryti kaupimo sutarties jaunam žmogui iki 40 metų.
Apsigalvoti – 30 dienų
Noriu perspėti jaunus žmones: nepasiduokite pensijų kaupimo fondų pinklėms, nes jūs įtraukiami priverstinai. Jeigu jaunas žmogus iki 40 metų nespėja nutraukti kaupimo, tai jis įtraukiamas priverstinai, nesudarant galimybės nutraukti. Atėjo jaunas darbuotojas, 26 metų, kuris iki 2019-ųjų sausio 1 d. nekaupė pensijų kaupimo fonde.
Jam per Sodrą buvo pasiūlyta kaupimo bendrovė, bet neskubėjo rinktis, užsuko asmeniniais reikalais į skandinavišką banką sausio pabaigoje, jam pasiūlė pasirašyti kaupimo sutartį. Įdėmiai neperskaitė, sąlygų nepaaiškino banko darbuotojas. Vėliau vaikinas pradėjo domėtis plačiau pensijų kaupimu, suprato, kad jam nenaudinga, norėjo nutraukti sutartį, bet jau per vėlu.
Nes sutartyje įrašytas punktas, kuris yra ir pensijų kaupimo įstatyme, 7 straipsnio 8 punkte, kad „Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo“.
Nuo sutarties sudarymo buvo praėję daugiau kaip 30 dienų, nutraukti jau negalima. Jis kreipėsi į banko pensijų kaupimo fondą, į Sodrą, į Lietuvos banką. Atsakymas vienodas: toks įstatymas, sutarties nenutrauksite, net nėra galimybės.
Pensijų kaupimo įstatymas ydingas. Kaip gali privatūs pensijų fondai valstybės pagalba sudarinėti sutartis, kurių negalima nutraukti? Jeigu pensijų kaupimo fondas pensijų kaupimo dalyvių pinigus investuoja nuostolingai, nuskaito turto valdymo mokestį, kas lieka? Jeigu pensijų kaupimo fondas bankrutuos, kas atsakys?
Minus 72,52 euro
Galiu pateikti savo pavyzdį. Kaupiau pensijų kaupimo fonde, II-oje pakopoje, nuo 2004 metų. Atlyginimas visada buvo apytikriai 1,5 karto didesnis už vidutinį užmokestį Lietuvoje. Iki 2018-ųjų sausio 1 d. buvau sukaupusi tik 5202,14 euro, o tiksliausiai pensijų kaupimo nenaudą parodo 2018 metų kaupimas. Įmokų pensijų kaupimo fondas gavo 570,22 euro, bet liko tik 442,99 euro, taigi, vertės pokytis dėl investicinės grąžos – minus 72,52 euro.
Ir dar nuskaitė turto valdymo mokestį – 54,71 euro. Vadinasi, visa 2018 metais sukaupta suma sumažėjo 22,31 proc. Sodroje dėl šio kaupimo mano pensija sumažėjo 7,7 taško. Nutraukiau pensijų kaupimą ir grįžau į Sodrą.
Į pensiją turėčiau išeiti 2031 metais, jei nepakeis įstatymo, ir valstybė prisidėtų per visą tą laikotarpį tik apytiksliai 2500 eurų (infliaciją įvertinau). Bet dar neaišku, ar tikrai valstybė prisidės visą laiką, nes jau dabar yra labai daug prieštaravimų.
Dabar mano darbo užmokestis pakankamai didelis, tad iš atlyginimo išskaičiuotų 1,8 proc. – 58 eurus. Pensijų kaupimo procentas didėja, jau 2023 metais išskaičiuotų 98 eurus. Ir neturėčiau jokios garantijos, kad kaupimo fondas investuos pelningai, o kiek dar nuskaičiuos administravimo mokesčio?
Jei sukaupčiau iki 2031 metų daugiau kaip 10 000 eurų, reikėtų išsipirkti anuitetą, tai ir vėl sumažėtų mano sukaupta pensija, juk kai mokės pensiją, vėl nuskaičiuos administarvimo mokestį. Mano patarimas: žmonės, kaupkite patys, o ypač – jauni žmonės. Investuokite, pasiskaičiuokite, gal naudingiau pasirinkti gyvybės draudimą
***
Kaip atsaką į šį laišką, Sodros Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis palyginimui pateikė antrą konkretų pavyzdį – savo.
„Pensijų kaupime dalyvauju nuo 2006 metų. Šiai dienai esu sukaupęs 8450 eurų. Mano senatvės pensijos taškų skaičius sumažėjo 5,9, man šiuo metu mažiau nei 40 metų, o iki pensijos, kurios sulauksiu 2045-aisiais, dar 26 metai. Prognozuojama, kad sukaupsiu 125 tūkstančius eurų, o tai mano pensiją padidins 600 eurų, kas sudarys trečdalį visos pensijos. Ar noriu gauti trečdaliu mažesnę pensiją? Ne.
Pats šiuo metu į pensijų fondą dar pervedu 85 eurus iš savo atlyginimo. Kadangi tai darau nuo 2013 metų, tai tapo įprasta mano mokesčių, kurie kiekvieną mėnesį atskaitomi nuo atlyginimo, dalimi. Jos net nejaučiu, juo labiau, kad senatvėje šie pinigai taps keleriopai didesne suma..
Skaičiuoju, kad per visą kaupimo laikotarpį valstybė paskatoms dalyvauti pensijų kaupime man skirs apie 10 tūkst. eurų.
Iki šiol 5930 eurų, pervestų į pensijų kaupimo fondą iš „Sodros“ ir mano darbo užmokesčio, man pavirto 8450 eurų arba, paprasčiau sakant, išaugo trečdaliu dėl valstybės paskatų bei investavimo grąžos. Ir čia jau po visų administravimo mokesčių.
Po pirmų ketverių pensijų kaupimo metų fonde buvo kiek daugiau nei 1000 eurų. Tuomet tikriausiai nesitikėjau, kad prabėgus 9 metams šiemet fonde būsiu sukaupęs aštuonis kartus didesnę sumą. Dėl to neketinu nutraukti kaupimo, o svarstau mokėti daugiau įmokų.
Kaupti ar nekaupti pensijai yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, kuris turi būti priimtas apgalvotai. Norisi tikėti, kad žmonės finansinius sprendimus priima ir sutartis pasirašo atsakingai, įsigilinę į sąlygas, jas įvertinę. Netgi tokiu atveju suteikiamas mėnuo laiko apsigalvoti be jokių pasekmių.
Kuo jaunesnis žmogus, tuo jam labiau apsimoka dalyvauti pensijų kaupime, nes tikėtina, kad dalyvavimas kaupime lems dvigubai didesnę žmogaus pensiją negu kaupime nedalyvaujant.
Negalima nepritarti ir patarimui kaupti kitais būdais, taupyti, investuoti. Tai net ne patartina, o būtina, norint užsitikrinti orią senatvę.
Renkantis investavimo būdus svarbu įvertinti administravimo sąnaudas (atskaitymus), investavimo riziką ir visas sąlygas, nes tiek administravimo sąnaudos (atskaitymai), tiek rizika investuojant visada yra – ar tai būtų antra pensijų pakopa, ar trečia pensijų pakopa, ar investicinis gyvybės draudimas. Ir visur investicijų grąža gali svyruoti ir būti neigiama.
Lietuvos banko duomenimis, nuo 2004 metų, kai pradėjo veikti antros pakopos pensijų kaupimo fondai, tik 3 kartus (po metus) per 15 investavimo metų vidutinė fondų grąža buvo neigiama. Vienas iš šių periodų buvo būtent 2018 metai.
Bet būtų neapdairu priimti sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime atsižvelgiant tik į vienų metų grąžą, juo labiau, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, Lietuvos banko duomenimis, fondų investavimo rezultatai buvo teigiami. Informaciją apie tai galima rasti čia.
Antros pensijų pakopos fondai išsiskiria tuo, kad yra bene labiausiai valstybės prižiūrimas investavimo instrumentas. Jo administravimo išlaidos, kitaip nei investicinio gyvybės draudimo ar trečios pakopos pensijų fondų, yra griežtai apribotos ir atskaitymai nuo šių metų negali viršyti 0,8 proc. o nuo 2021 metų – 0,5 proc., kai tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo ir trečios pakopos fondų atskaitymai iš esmės nėra reguliuojami ir įprastai kelis kartus didesni.
Tad antros pakopos pensijų fondai šiuo metu yra viena pigiausių ir geriausiai prižiūrimų investavimo alternatyvų Lietuvoje, kuri dar ir skatinama valstybės. Net ir 2500 eurų iš valstybės biudžeto pensijų kaupimo dalyviui yra nemenka suma.
Be to, antros pakopos pensijų kaupimo fondai negali bankrutuoti. Jeigu bankrutuoja fondą valdanti bendrovė, fondo turtas yra atskirtas nuo bendrovės turto ir perduodamas kitam valdytojui, o lėšos kaupimo fonde nenukenčia.
Pensijų kaupimas yra kiekvieno gyventojo asmeninis sprendimas, kurį jis gali ir turi priimti pats“, – išdėste S.Jarmalis.
