Tačiau pirmą kartą gyvenime jam kraujas buvo imamas ne iš dilbio, bet ir plaštakos venos. Tokios patirties jis dar nebuvo turėjęs, todėl sunerimo, ar taip galima.
„Lankiausi Kaišiadorių ligoninėje dėl kraujo paėmimo iš venos. Sulaukiau eilės, užėjau į kabinetą, patepė ranką, pradūrė veną, o kraujas nebėga. Man atrodo, per daug įdūrė.
Sukiojo adatą, truputuką pabėgo ir vėl nebėga. Vėl sukiojo adatą, bet kraujas nebėgo. Pradėjau nervintis. Iš venos kraujo nepaėmė. Kitoje rankoje nerado venos, nusistebėjo. Sako, duok delną – iš delno paėmė.
Pirmą kartą gyvenime ėmė kraują iš plaštakos. Ta seselė, kuri kraują ėmė – nauja darbuotoja, kodėl ji nesugebėjo paimti kraujo iš rankos venos, o delno pavyko. Gal nemoka?“ – rašė Juozas.
Normali praktika
VšĮ Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro Viešųjų ryšių specialistas Saulius Tvirbutas komentavo, kad tokia praktika yra normali.
„Kraujas mėginiui gali būti imamas ne tik tiesiogiai iš venos dilbyje. Kitos kūno vietos gali būti pasirenkamos dėl daugelio priežasčių: tam tikrų patologijų, kitų aplinkybių, kai reikia apsaugoti venų sieneles arba jos yra giliai rankos audinyje.
Kraujas imamas yra iš paviršinės dilbio venos, žąsto, riešo nugarinio paviršiaus, vidurinės alkūnės venos. Visos šios sritys, taigi ir riešas, yra tinkami imti veninio kraujo mėginį.
Tiksliai aplinkybių, kodėl buvo pasirinktas ėminys iš riešo jūsų minimam pacientui komentuoti negalime dėl paciento duomenų apsaugos, tačiau viskas buvo atlikta nenusižengiant bendrai tokių procedūrų metodikai.
Telieka apgailestauti, kad pacientas patyrė neretai tokių procedūrų atvejais pasitaikančių nemalonių potyrių ir palinkėti jam stiprios sveikatos“, – komentavo Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro Viešųjų ryšių specialistas S. Tvirbutas.
