Artėja žiema. Sunkvežimių vairuotojams, prie visų papildomų rūpesčių ir sunkumų, ypač tiems, kas dirba su tentinėmis priekabomis, atsiranda dar viena papildoma problema. Tai sniegas ir ledas ant priekabų stogų, ypač kai iš vakaro lynoja, naktį pašąla, pasninga, ar priekaba ilgesnį laiką pastovi, nevažiuoja.
Vakaruose kai kur yra specialūs stovai, kad vairuotojas saugiai užlipęs galėtų nusibraukti sniegą, ledą nuo priekabos stogo, bet jų labai mažai. Lietuvoje neteko matyti. Kai buvau jaunesnis, tai lipdavau ant stogo ir su šluota nubraukdavau, bet tai, manau, sutiksite, labai nesaugu. Ne visi vairuotojai drįsta lipti ant apledėjusio priekabos stogo, nes rizika nučiuožti kartu su ledo gabalais iš 4 m aukščio – didelė, tai daugelis važiuoja nenusivalę.
Sutiksite, gerbiamieji, jei ledo gabalas, nuskriejęs nuo priekabos stogo, apgadins iš paskos važiuojantį automobilį, sužalos žmogų, gamtos neapkaltinsi, kaltas bus žmogus. Tai noriu visiems patarti ir perspėti – žiemą, stenkitės laikytis saugaus atstumo važiuodami iš paskos ir kuo trumpiau važiuokite šalia sunkvežimių.
Vienu žodžiu, saugokitės, ypač rytais, kai sunkvežimiai apšąlusiais, apsnigusiais priekabų stogais iš aikštelių išvažiuoja į kelią. Manau, esate matę, kaip nuo priekabų stogų skrieja „gamtos išdaigos“.
Gal kokia įstaiga, atsakinga už darbo saugą, pakomentuotų šią žiemišką situaciją. Kaip elgtis vairuotojui – lipti ant priekabos stogo ir valyti sniegą, ar važiuoti krentančiais nuo stogo ledo gabalais – tegu saugosi kiti?
Saugaus kelio visiems.
Nerekomenduojama lipti ant krovininio automobilio
Lietuvos transporto saugos administracijos Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė primena, kad pagrindinė taisyklė, kurios laikantis būtų išvengta daugybės nelaimių, yra atidi savo transporto priemonės apžiūra prieš kiekvieną reisą.
„Vairuotojas, kuris kaskart kruopščiai pasitikrina automobilio techninius parametrus, tikrai pamatys ledo sankaupą ant stogo.
Dažnai susidarančios į ledą sušąlančio vandens sankaupos gadina priekabų/puspriekabių tentus, todėl kyla grėsmė, kad tokia transporto priemone vežamas krovinys sušlaps ar bus kitaip apgadintas, taps prastesnės jo tvirtinimo savybės. Šiek tiek mažiau (ledo sankaupos dėl neįdumbančio viršaus būna mažesnio storio, nukrinta greičiau), tačiau ši problema aktuali ir izoterminių krovininių automobilių, priekabų ar puspriekabių savininkams.
Ji šalinama įvairiai. Tarptautiniais reisais važiuojantys krovininių transporto priemonių vairuotojai suka į didesnes degalines, kuriose įrengtos konstrukcijos, padedančios ledą nuo automobilio stogo nustumti ant jo neužlipant. Taip pat ledo sankaupos šalinamos gamintojų tik pagal specialų užsakymą įrengtomis priemonėmis. Pavyzdžiui, dumplėmis, kitomis mechaniškai pakeliančiomis stogo dangą konstrukcijomis ar šildant stogą.
Kol Lietuvoje nėra specializuotų aikštelių ar degalinių, kuriose būtų valomas krovininės transporto priemonės stogas, vairuotojams šaltuoju metų laiku patariame dažniau apžiūrėti savo automobilius ir nuvalyti juos rankiniu būdu. Pavyzdžiui, iš vidaus pakelti tentą arba nustumti ledą nuo priekabos/puspriekabės viršaus. Tačiau būtina atminti, kaip ir rašote laiške, jog būtina laikytis darbo saugos reikalavimų: nerekomenduojama lipti ant krovininio automobilio, priekabos/puspriekabės stogo ir juo vaikščioti, taip pat be apsaugos priemonių lipti kopėčiomis“, – komentavo Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė.
Gresia baudos
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė priminė, kad vairuotojai privalo imtis visų atsargumo priemonių nesukelti pavojaus žmonėms ar žmonių turtui ir aplinkai.
„EKT 50, 53, 54 punktų reikalavimai įpareigoja prieš važiuojant tinkamai pasirūpinti savo automobiliu, nesukeliant pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Už šių reikalavimų nesilaikymą, taikomas ANK 417 str. 7d. kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.
Ledui nukritus nuo vilkiko priekabos ant šalia važiuojančio automobilio ir jį apgadinus yra laikoma eismo įvykiu. Eismo įvykio atveju (jei nesužalojami žmonės) būtina įvykį fiksuoti, nukentėjęs vairuotojas turėtų elgtis taip pat, kaip įvykus kitam eismo įvykiui. Vairuotojai turi pildyti eismo įvykio deklaraciją, užfiksuoti visas detales. Jei yra nesklandumų ar nesutarimų – kviesti policiją. Jei vilkiko vairuotojas nepastebėjęs nuvažiuoja, reikėtų įsiminti vilkiko valstybinį numerį ir pranešti apie įvykį policijai, tai traktuojama kaip pabėgimas iš įvykio vietos.
Kiekvienas vairuotojas prieš važiuodamas privalo įsitikinti, kad jo sunkvežimis yra geros būklės. Ši pareiga apima ir ledo bei sušalusio sniego pašalinimą nuo sunkvežimio. 9-ame kelių eismo taisyklių punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių.
Be to, 15-ame punkte nustatyta pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga ir kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Vairuotojas turi įvertinti, kad atitinkamomis oro sąlygomis ant transporto priemonės gali formuotis ledas, kuris gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, ir imtis priemonių, kad ledą pašalintų“, – komentavo policijos atstovė J. Liutkienė.
