Tenka ir man vis ką nors nusipirkti internetu. Kartais perku iš parduotuvių, kartais perku iš antrų rankų, kitų žmonių.
Nežinau, ar čia aš viena užtaikau tik, ar čia ir kitiems taip būna, bet kuo toliau, tuo siuntas gaunu vis „egzotiškesnėse“ pakuotėse.
Jau kas antras pirkinys atkeliauja kokiame prekybos centro ar šiukšlių maiše, tai jau nebestebina. Dažnai būna ir jau antrą ar net trečią kartą panaudoti maišai, suplyšę, klijuoti perklijuoti, svetimomis etiketėmis apklijuoti.
Bet pamačius, kaip įpakuotas atkeliavo paskutinis mano pirkinys, tai net žandikaulis atvipo. Siuntinys buvo įdėtas maišelyje nuo moteriškų įklotų. Net nemalonu buvo išpakuoti, tiesą sakant. Pirkau, žinoma, ne paketus, bet drabužį.
Suprantu, kad tai tik maišelis, jame šiukšlių ar panaudotų įklotų nebuvo. Gyvename „zero waste“, „plastick free“ eroje.
Kiekvienas daiktas sėkmingai prikeliamas trečiam-septintam gyvenimui, ypač tai taikytina tokioms planetos šiukšlėms, kaip plastiko maišeliai. Tikrai suprantu, kad nesinori namuose kaupti plastiko maišelių, nesinori ir išmesti to plastiko į gamtą. Na, bet aš jau nežinau, ar tokie įpakavimai yra priimtini visiems.
Mano viena bičiulė yra gavusi siuntinį maišelyje nuo vaikiškų sauskelnių. Internete mačiau jau juokelius, kaip „pardavėjai“ kemša kelnes į neišvalytas ledų dėžutes. Juokas juokais, bet nežinia, ar iki to iš tiesų nenusirisim.
Mano draugė, gyvenanti užsienyje, tiesiog nesupranta mūsų tautiečių „mados“. Užsienyje siuntiniai siunčiami iškvėpinti, supakuoti, neretai su atvirutėmis, palinkėjimais. Aišku, kai per dieną reikia išsiųsti pusę vaiko drabužių ar žaislų spintos, tai nieko jau ten nebekvėpinsi ir į dovanų popierių nevyniosi, linkėjimų nerašysi.
Bet gal vis dėlto, reikėtų rodyti pagarbą savo pirkėjui. Net jei iš to verslo didelio ir nepadarysi.
