Namuose ji slauganti dar du sunkią negalią turinčius ligonius – garbaus amžiaus mamą ir jos sūnų.
Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusiai moteriai sunku ne tik psichologiškai, bet ir finansiškai. Nijolė teigia, jog Alytaus ligoninėje slaugomam jos broliui ligoninės personalas liepė pačiai pirkti sauskelnes.
Insultą patyrusio vyro higiena rūpinosi ne tik ji, bet ir kiti giminės nariai.
Tačiau moteris įsitikinusi, kad taip neturėtų būti – sauskelnėmis bei kitomis slaugos priemonėmis turėtų pasirūpinti ligoninė. Juo labiau, kad jai tai patvirtino ir Valstybinės ligonių kasos atstovai. Nijolė norėtų, kad jai patirtos išlaidos būtų kompensuotos.
Ligoninės atstovai tikina, kad artimieji tiesiog neteisingai interpretavo ligoninės informaciją, priežiūros priemonėmis turi pasirūpinti ligoninė. Tačiau personalui nekilo klausimų, kodėl ligonio šeima net keturis mėnesius reikalingas priežiūros higienos priemones pirko iš savo kišenės.
Negalią turinčiu vyru teko rūpintis patiems
„Alytaus slaugos ligoninėje gulinčiam neįgaliam žmogui turi pirkti „pampersus“ sesuo, pusseserė ir dėdė, nes taip liepia slaugos skyriaus gydytojas. Paskambinus į ligonių kasą sako, kad „pampersais“ turi aprūpinti slaugos ligoninė, nes kompensuoja iš Ligoniu kasos ir privalomo sveikatos draudimo. Žmogus turi būti švarus ir ligoninė turi skirti „pampersų“ tiek, kiek reikia, pakeitimui skaičius nenustatytas.
Nors Ligonių kasai pranešiau apie šią nusikalstamą veiką, kad perkam „pampersus“, bet Ligonių kasos atstovai nestabdo. Kodėl? Patarkite, gal rašyti Alytaus policijai?
Pirmiau parašiau jums į „Bendraukime“, tikiuosi pagalbos iš jūsų.
Dabar truputį apie mus užklupusią nelaimę. Mano brolį ištiko insultas liepos 20 dieną. Išvežė į ligoninę. Liepos 21 dieną pasiėmiau 92 metų mamą, nes ji gyveno su sunkią negalią turinčiu 65-erių sūnumi. Dabar mano namuose Kaune yra du sunkią negalią turintys žmonės – tai 92 metų mama, suaugęs sūnus ir dar brolis, kuris guli Alytaus ligoninėje.
Per rugpjūtį ir rugsėjį aš nupirkau 4 pakus „pampersų“ po 27 eurus, 3 drėgnų servėtėlių po 6 eurus ir 3 prausiklius po 6 eurus. Spalio ir lapkričio mėnesį nepirkau nei „pampersų“, nei kitų priemonių, tai darė dėdė Juozas, mamos brolis ir pusseserė Onutė.
Tikiuosi, su jūsų pagalba bus grąžinti pinigai už „pampersus“ ir kitas priemones.
Keturis mėnesius trukusi nemokama slauga baigiasi lapkričio 27 dieną.
Pabaigoje negaliu neparašyti apie tai, kad iš gydytojo ir socialinės darbuotojos buvo nuolatinis psichologinis smurtas ir gąsdinimai, kur aš po lapkričio 27 dienos dėsiu neįgalų brolį.
Skyriaus gydytojas nedavė siuntimo į Neįgalumo tarnybą. Jam iki dabar nenustatyta negalia, taip pat gydytojas neduoda pažymos dėl įgaliojimo, kad paimčiau brolio pensiją. Taigi, be įgaliojimo negaliu paimti brolio pensijos jau keturis mėnesius“, – rašė susikrimtusi Nijolė.
Artimieji neteisingai interpretavo skyriaus informaciją
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Teisės ir viešųjų pirkimų vadovė-teisininkė, laikinai vykdanti direktoriaus pavaduotojo medicinai pareigas Bernadeta Navalinskienė komentavo, kad artimieji neteisingai interpretavo skyriuje gautą informaciją.
„Pagal galimybes išanalizavome elektroniniame laiške pateiktas aplinkybes.
Paaiškiname ir patvirtiname, kad VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nereikalaujama atnešti pacientams vienkartinių priemonių – sauskelnių, drėgnų servetėlių ar pan.
Sauskelnės slaugomiems pacientams naudojamos pagal poreikį.
Apgailestaujame, jei esant nepakankamai aiškiai ir dviprasmiškai komunikacijai, paciento artimieji neteisingai interpretavo gautą skyriuje informaciją. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai atkreipėme dėmesį į vienkartinių slaugos priemonių naudojimo sąlygas.
Taip pat paaiškiname, kad negalime nustatyti objektyvios tiesos, kad buvo aiškiai išreikštas reikalavimas – nupirkti sauskelnes slaugomam pacientui.
Nesant minėtą reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ir duomenų, neturime pagrindo spręsti pinigų grąžinimo klausimo“, – teigiama Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės atstovės B. Navalinskienės komentare.
Slaugos priemonėmis turi aprūpinti gydymo įstaiga
Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovų pateiktame komentare pabrėžiama, kad slaugos priemonėmis pacientą turi aprūpinti gydymo įstaiga.
„Turinčių siuntimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų stacionarinį palaikomąjį gydymą ir slaugą apmoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Mokama tiesiogiai šias paslaugas teikiančiai gydymo įstaigai pagal faktinę paciento gydymo trukmę, kuri gali būti iki 120 lovadienių per kalendorinius metus, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, ligos eigos, sunkumo.
Lovadienio kaina apima tiek nuolatinę sveikatos priežiūros specialistų teikiamą priežiūrą, simptominį gydymą ir slaugą, tiek reikiamų medicinos pagalbos priemonių išlaidas. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikimo ir apmokėjimo tvarkos apraše numatyti minimalūs reikalavimai medicinos priemonėms, tarp kurių yra ir medicinos pagalbos priemonės, būtinos slaugant šlapimo ir (ar) išmatų nelaikančius pacientus (kiekis, atitinkantis individualius paciento poreikius).
Taigi ligoninėje pacientą gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia, kokios jam reikalingos slaugos priemonės (pvz., vienkartinės paklodės, įklotai, sauskelnės ar kt.), ir, jeigu reikėtų, skiria pacientui. Kai gydantis gydytojas pacientui paskiria atitinkamas slaugos priemones, jomis pacientą turi aprūpinti gydymo įstaiga, kurioje jis tuo metu yra gydomas.
Pacientas turi mokėti tik išskirtiniais atvejais, t. y. jei jis pats pasirenka papildomų, brangesnių ar vadinamųjų komforto paslaugų (pavyzdžiui, išskirtines apgyvendinimo sąlygas).
Kaip minėjome, pagal teisės aktus už palaikomojo gydymo ir slaugos bei kitas medicinos paslaugas ligonių kasos moka ne pacientams, o paslaugas suteikusioms gydymo įstaigoms, todėl gyventojams padengti išlaidų ligonių kasos negali. Tačiau gavę iš Jūsų informacijos apie šią situaciją, kreipėmės į Alytaus ligoninę su prašymu paaiškinti, kaip ligoninės slaugos pacientams skiriamos reikiamos medicinos pagalbos priemonės.
Kartu atkreipiame gyventojų dėmesį, kad kilus neaiškumų dėl galimų pacientų teisių pažeidimų pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, o ji turi pateikti atsakymą. Jeigu gautas gydymo įstaigos atsakymas gyventojo netenkina, žmogus gali kreiptis į ligonių kasą, kartu pateikdamas gydymo įstaigos atsakymą ir paciento teisių pažeidimą pagrindžiančius dokumentus, jei jų yra atsižvelgiant į galimo pažeidimo pobūdį. Tada ligonių kasa gali išsamiai išnagrinėti ir įvertinti konkretų atvejį“, – teigiama Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovų pateiktame komentare.
