„Tokios gėdos socdemams seniai nesu girdėjęs. Ne veltui prieš kelerius metus sakiau: „Antanai, neikite į politiką, nes jūs neturite programos, negalite įvardinti net dviejų punktų, vardan kurių eisite į Seimą dirbti.
Tai yra politinės tragedijos pavyzdys, kada mes į Seimą atveriam duris žmonėms, kurie net nesistengia parodyti, kad kažką darys. Tavo scena nėra Seimas, tavo scena galbūt yra kaimo kapelose“, – laidoje rėžė ekspertas.
Po šio pasisakymo „Bendraukime“ sulaukė skaitytojo Benjamino Juodelės laiško, kuriame jis apgynė ne tik A. Nedzinską, bet ir kitus Seimo naujokus.
„Čia ne tik Antano bėda. Čia visų pirma Lietuvos politinės sistemos bėda.
Šalis neturi politikų rengimo sistemos (po magistrantūros) – partijos silpnos, negausios, neorientuotos į vertybes, o oponentų užgauliojimai, skandalai bei prastas politinis klimatas dar labiau nuo jų atstumia padorius žmones. Partijų silpnumas ir nesugebėjimas puoselėti demokratiją jau tanpa pavojingu tiek demokratijai, tiek šaliai.
Nėra politikų karjeros stebėsenos sistemos, kuri padėtų vertinti žmogiškąsias ir dalykines politiko savybes dar iki jam užimant reikšmingesnius postus. Tą, visų pirma, turėtų daryti partijos, bet aktyvių žmonių stygius partijose verčia griebti bet kurį, kiek nors aktyvesnį, aršesnį – pravers kovoje su politiniais oponentais.
Ir matome staiga „iššaunant“ skandalingas vienadienes „žvaigždes“. Politinė sistema neturi stabilumo, nuosaikumo ir nedemonstruoja reikiamos atsakomybės. Todėl nuosekliai ir nesustabdomai degraduoja.
Politologai neatlieka savo darbo – jie arba komentuoja pavienius įvykius, o ne reiškinius, tendencijas, arba būna įsikniaubę į reitingų lenteles. Per medžius nemato miško.
Pakaktų paklausti savęs – o iš kur rinkėjai gauna informaciją apie politikus, apie partijas? Iš viešosios erdvės, kurioje taip mėgsta pasikandžioti politikai, kur bujoja skandalai.
Ar tai objektyvi informacija? Ne! Objektyvią politinę informaciją reikia rinkti, apdoroti, analizuoti, informuoti visuomenę. Tai būtų objektyvi informacija. Dabar jos tiesiog nėra. Tai yra visuomenės atsparumo klausimas, kuris paliktas savieigai…
Esame demokratinė valstybė, bet politikos ir politikų vertinime trūksta vertinimo iš demokratijos puoselėjimo perspektyvos – retas kelia klausimą, ar mūsų demokratija neturi trūkumų, ar nėra ja piktnaudžiaujama, ar mūsų demokratija tvari.
Tarsi demokratija būtų amžinas nesugriaunamas ir nesuyrantis pastatas, duotas amžinai. Demokratija silpsta, nes įsigali autoritarinių polėkių turintys politikai, kovojantys už savo interesus.
Apie vertybes beveik niekas nekalba, nei politikai, nei politologai, nei žurnalistai. Todėl vertybes pakeitė interesai, o interesai veda į chaosą ir link anarchijos. Kai niekas negina nei vertybių, nei demokratijos, nepastebimai atšliaužia chaosas ir anarchija“, – Benjaminas Juodelė, inžinierius, mokslų daktaras.
